kaip isgyventi?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki, niekada nesu cia rasiusi, bet gal pabandysiu, gal kuriai irgi dabar sunku arba gal yra isgyvenusi ta pati ka ir as ir zino ka daryti.
Beda, kad tris metus gyvenau su vaikinu ir jo tevais, paskutiniu metu jie isvis pradejo su manimi nesiskaityti tai is darbo gryzusi turedavau skalbtis, tvarkytis namus ir virtis vakariene, as nieko nesakau tvarkydavaus ir man patikdavo, bet per iseigines, o ne per mano darbo dienas, darbe atidirbdavau po 14 val, gryztu namo – valgyti nera, darykis pati jei nori. Kad mane parvestu is darbo duodavau apie 200lt i menesi, nes ale kuras kainuoja dar brangiau, o mane vezioja ne su vandeniu. Paskutiniu metu draugas irgi nebesiskaitydavo,pykdavomes daznai, bet paskutini karta susipykom todel, kad jis manes niekada nekur vienos neisleisdavo, bet ta vakara jis pasake, kad vaziuoja su draugais i kluba o as turiu buti namie su jo tevais, apsipykom, nes pati matydavau tik namus ir darba, bei jo tevus. Ta vakara labai ziauriai susipykom, man kantrybe truko, jis sukrove mano daiktus ir iskviete taksi, pasakydamas, kad tokio kaip jis gero zmogaus nerasiu ir keliais pareisiu pas ji.
Po dvieju dienu, mato as jam nerasau, neskambinu, pats susirado mane, tris paras nedave ramybes, tipo myli mane, be manes gyventi negali ir t t. bet as jau buvau susiradusi buta ir uzsimokejusi menesiui, negalejau zmoniu (giminiu) pavesti ir pasakyti kad nebenoriu, beto sau pasakiau, kad i tuos namus nebesugrysiu.
Po kazkur savaites as labai blogai jauciausi ir norejau pas ji sugryzti, bet kazkaip viduje kazkas lyg mane laike, negryzau, na va praejo jau menesiukas lyg ir viskas gerai butu, bet va vakar vel sirdyje negera pasidare, nezinau ar ilgesys aplanke, bet nieko kito nebenoriu tik gryzti pas ji, kad ir kaip buvo sunku ten. Tiesiog nezinau ka daryti, gal jam net gerai be manes, o man sunku, asaros rieda upeliais nezinau ka daryti//
Manau, kad ilgesys užklupo po mėnesio vienatvės be vaikino.. Praeis Čia kaip dietos laikantis, užeina noras saldumynų. O tada ir turi apsispręsti ar atsilaikyti ir toliau gyventi. Ar suvalgyti saldainį ir vėl iš naujo gailėtis
Jei nori su juo likti kartu, eikit gyventi atskirai nuo tėvų, nes kad ir kokie auksiniai tėvai bebūtų, geriausia kai turi savo kampą. Negrįžk ten…
tikrai rasi dar savo žmogu. paskaityk knyga Moterys kurios myli per stipriai, rekomenduoju
Iš patirties sakau, kad nieko gero nebus, jei gyvensit pas uošvius. Kad ir kokie geri žmonės bebūtų, bet vis tiek jaučias visada savotiška įtampa, pyktis su jais nesinori, tad dėl kiekvieno menkniekio pradeda kauptis pyktis viduje ir taip toliau… nieko gero visiškai. Aš ištvėriau tik metus, paskui metus su vyru pagyvenom atskirai nuo jo tėvų. Nu nepalyginsi, kaip gera. Niekada gyvenime negrįžčiau į namus, kuriuose visados jaučiuosi kaip svečias.
Tikrai ilgeseys uzpludo tave .. Mano situacija panasi, as gyvenau pas drauga su jo tevais, aisku man nieko nereikdavo ten daryti, manes neignoravo niekas ( isskyrus drauga ) ir issikyrem galutinai su juo, dar menesi pagyvenau ,kol radau buta issinuomuoti. Dabar jau menesis praejo, nei jis man raso , nei as jam. Bet jau kelinta diena vis galvoju kaip noreciau susitaikyti ir pan., bet po to pagalvoju ,del ko as isejau .. ir tada vel ramiai bunu iki sekanciu tokiu minciu ..tada vel pagalvoju jug nebereikalo isejau ir vel rami kazkiek
Man atrodo jau rašėte čia šią istoriją, ten taip pat buvo paminėta, kad vaikinas jus mušė, jo tėvai nesiskaitė, o jūsų mama pataria nesitaikyti? Jeigu jūs ta pati autorė, tai dabar nueikit į virtuvę išsivirkit mėtų arbatos, pagulėkit karštoj vonioj, po to atsigulkit į lovą, jeigu jau taip nebegalit kentėti – įsikąskit pagalvę, paverkit ir gyvenkit toliau, tik kuo toliau nuo to lodariaus ir jo šeimynėlės.
JIs nenorejo kartu gyventi, nes tevai namai turi pasistate, ten yra daug kambariu tai jis ir sako, kad yra daug vietos nezadu kazkam nuomos moketi, kai namie galiu gyventi.
ne, nekuriau as temos, pirma karta kaip minejau, rasau cia
koks čia gyvenimas su jo tėvais jei toks mamyčiukas tegul vienas ir gyvena, gerai padarei kad išėjai, negi nenori normalaus savo gyvenimo su savo žmogum, o ne jo šeima?
Na, tada scenarijus laaabai panašus Šiaip ar taip, jei jau išsiskyrėt – negrįžkit, nieko gero iš vyro nuo tėvų neatsiplešiančio.
Mes neisiskyrem, tiesiog gyvename atkirai, bet man vistiek skaudu, ir sunku vienai,nes nebera taip kaip anksciau.
Jeigu jis norėtų su jumis gyventi – atsikraustytų pats.
Jis nori kartu, bet nori pas tevus.
jezus jus isvyjo is namu, pazemino uz jus dar grizti norit… na nzn jau geriau vienai buti nei su tokiu….
Esat stipri moteris Sutinku su deja_vu – jei noretu tikrai but su Tavim, tuoj pat uz lagamino ciuptu ir pas Tave. Jam tiesiog buvo patogus toks gyvenimas – iskalbta, pagaminta, sutvarkyma, mama salia ir dar sekso gauna – ir visa tai po vienu stogu – nu mamyciuko tinginio rojus
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
