Kaip išsiskirti po tiek metų kartu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Labas, iš karto atsiprašau už tą nelemtą anonimą, kurio niekas nemėgsta, bet nenoriu kad kas atpažintų, apie savo skyrybų mintis ir santykių problemas dar niekam nepasakojau iš pažįstamų… Iš anksto ačiū kas perskaitys ir šimteriopas ačiū visoms kas galbūt kažką patars ar papasakos iš savo patirties…
Su vaikinu esam kartu beveik 7 metus, 5 gyvenam kartu… Išėjau gyvent su juo būdama vos 18-os… Tuo metu buvau naivi mergiotė, jaučiausi tikra, kad tai mano gyvenimo meilė ir būsim kartu amžinai. Na, deja ne viskas būna kaip pasakose… Praėjo jau daug laiko, be galo daug visko patirta kartu, prisirišimas nežmoniškas. Bet jaučiu kad ilgiau taip gyventi nebegalėsiu. Kuo toliau tuo labiau suvokiu ant kiek aš esu neišsilaksčiusi (nes per anksti prisirišau prie vieno žmogaus), ir net nešeimyniška, nesutverta rimtiems santykiams… Jaučiuosi kaip narve. Kaip liūtė, priversta gyventi pelytės gyvenimą – tik bėgt bėgt tam rately ir nieko naujo nebematyti. Neberūpi man nei kaip atrodau, nebesvarbu nei tobulėjimas, nei karjera, nei jokie hobiai, nes atrodo kokia prasmė. Apima siaubas vien nuo minties kad visą likusį gyvenimą bus tik jis, arba dar blogiau – atsiras vaikai… Tiesiog dabartinėje situacijoje kaip niekad aiškiai matau – arba išeisiu iš sveiko proto ir tai prives prie savižudybės, arba mes išsiskirsim. Mažiau skausmingas visiems aplinkiniams būtų antras variantas… Bet kaip tai padaryti? Jis galvoja apie būsto pirkimą kartu, rūpinasi, manau net neįtaria apie mano mintis Nenoriu jo įskaudinti, gal nuskambės neįtikėtinai po visko ką parašiau, bet jis vistiek man brangus ir mylimas. Tačiau toliau gyventi įkalinta kažkieno kito svajonių gyvenime aš negaliu…. Kaip išsiskirti su žmogumi po tiek metų?
O kodel nepradedate mokintis ? Lankyti kokius uzsiemimus ?
Ta prasme, kokiu tikslu? na aš dirbu, tai ir laiko nėra dabar, bet ir noro nėra… Be to nenoriu bėgt nuo realybės, t.y. lankyti kažką vien tik kad nuvyt mintis į šalį. :\ Ar jūs ne tą norėjot pasakyti
Sveika, parasyk man
Gal bandykite padaryti pertraukėlę, pagyventi šiek tiek atskirai, kad susivoktumėte, ko jums iš tiesų reikia. Nes gali būti, kad suprasite, kad viską, ko jums reikia jau turite
Pas mane buvo tokia, pati situacija. Tik tai vyko su mano vaikinu, o as nieko neitariau ir planavau bendra ateiti toliau. Bet tiesiog jis viena diena paeme ir paliko mane, pasake viskas. Nu ir ka, pablioviau 3 sav. bet gyvenu toliau. taip bus ir jusu vaikinui sekmes
Sveika, tu gal gali rasti kompromisa ir neissiskirti,likti kartu,bet ir lekt pasitusint, ar jis taves neleidzia? Gal jus per mazai kalbate su savo antraja puse?
Susėsti ir pasikalbėti atvirai. Kito varianto tiesiog nėra, žinoma, jei norit, kad viskas būtų žmoniška.
Pritariu, kad geriau pertrauką daryt, nes iš tiek kiek čia papasakojai, tai kaip ir nori išsilakstyt, bet vis dar jį myli. Tai tikrai pasiūlyk jam pertrauką padaryt, ir pažiūrėk kaip per tą laiką be jo tau seksis.
Užjaučiu tavo vaikiną. Nuoširdžiai. Jis greičiausiai yra normalus rimtas žmogus, o tu po tiek metų jį mesi, nes esi “neišsilaksčiusi”. Eik tu nx.
Na taip, bet pasiūlyti pertrauką taip pat sunku kaip ir pasakyti kad viskas. :\ Neįsivaizduoju kaip reikėtų tai pasakyti, jis nieko neįtaria… Šiaip tai galbūt ir švelnesnis variantas, bet iš kitos pusės nenorėčiau teikti vilčių jam, kai pati nežinau ar benorėčiau grįžti į tuos santykius…
@syllvia ar bendraujat toliau? Gal bandė grįžti pas jus?
@uogytiaaax taip, pasitūsint atskirai kaip ir nepriimtina jam, nes pats niekur neina. Galiu išeiti, niekas neuždraus, bet neužilgo prasideda skambučiai, žinutės, nervai… O kalbėtis tai jis visiškai nelinkęs, siaubingai uždaras.
būtent tokių komentarų ir tikėjausi, taip kad nieko naujo. IR beje taip, būtent taip ir yra kaip parašei. Ačiū už nieką ir sėkmės…
daryti pertrauka,tas pats kas issiskirti, nes tos pertraukos nesamone yra. O kad ir kiek uzsidares tas zmogus butu tu tiesiog ipilk vyno viena vakara, suseskit ir nuosirdziai viska issakyk,kaip kas yra… Galbut,ir pacio zmogaus poziuris pasikeis,kad lek lakstyk,tusink bet neisduok skirtis visada suspesit, pirma bandykit ieskot kompromisu,o tik pacioje paskutineje vietoje skirtis.
Ziurek kad poto nesigailetum,,palakstysi ir pamatysi,kad mazai tokiu rimtesniu vaikinu yra ir noresi sugrizt,,,,,nes 7metai ne 1 metai :/
Tik nepradėk man moralizuot dėl komentaro, ok? Nes čia aš tau moralizuoju ir turiu tam sočiai pagrindo. Kokių dar komentarų, for fucks sake, tu gali tikėtis rašydama tokias nesąmones? Jautiesi nesuprasta? Tai žinoma, nes ir elgiesi tiesiog bukai, kodėl tu turėtum rasti čia kažkokį pritarimą?
Mano nuoširdus patarimas tau, ir jo aš nekartosiu, nemalk šūdo, brangink žmogų, kurį turi, kol turi. Nori “išsilakstyt”? Išsifuckinglakstyt su juo. Išbandykit ką nors naujo. Bet susidėliok vertybes ir prioritetus gyvenime teisingai. Kol kas tau sekasi sunkiai.
Neišsilaksčius ji blet matai… Sugalvojo, po 5 ar tai 7 metų santykių, kai tas kitas žmogus nesuteikė jokio pagrindo tam, kad būtų atstumtas. Blet, ant tokios panos pataikyt gyvenime tai yra smūgis ir kančia bet kuriam normaliam bachūrui, kuris, pvz., nuoširdžiai myli ir atiduoda širdį. O paskui vieną dieną užplaukia kažkas, sugalvoja, kad nori nuotykių ir visas tas pastangas nuošluoja velniop. Dar aiškina, kad žmogus brangus ir vis tiek mylimas Negaliu ramiai skaityt tokių paistalų.
Tu palikus jį dėl to, kad esi neišsilaksčiusi, sugniuždysi tą žmogų. Myli jį? Tai daryk, kad jis būtų laimingas, o ne traumuok jį psichologiškai ir parodyk, kad tos vertybės, kuriomis jis vadovavosi jūsų santykiuose, realiai nėra vertinamos.
Siūlau trint šitą temą velniop ir pyzdint jį bučiuot, kol dar ne vėlu.
Na dar nėra, net mėnesio kai jis mane paliko. Bet jis sakė tą patį, kad nori išsilakstyt ir norėtų po metų grįžt pas mane, nes mane myli. Bet aš jam sakiau, kad nežinia ar aš jo norėsiu, ir ar jis manęs norės po metų laiko:/ O bendraut tai bendraujam, bet tik buitiniais reikalais, nes kartu gyvenom, tai liko visokių bendrų reikalų
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
