Kaip išsiskirti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos…
Neįsivaizduoju, kaip nutraukti santykius. Kartu mes 7 metai. Gyvenu pas jį. Gyvenu labai blogai. Santykiai tiesiog tragiški, aišku būna gerų dienų, pasitaiko. Tačiau tai ne tai, apie ką svajoju, kaip įsivaizduoju dviejų artimų žmonių draugystę. Noriu rast savyje stiprybės ir išeit. Bet tas prisirišimas, jis toks stiprus… Žinau, kad turiu tai padaryt, negaliu toliau kentėt. Bet kaip?..
Juokingi klausimai. Jums blogai, jūs rašote čia ieškodama patarimų nors pati puikiai žinot, kad skirtis reikia ir kad tik jūs pati galit rast stiprybės..
Tai tuo labiau jei save vertini, esi išvaizdi, protinga… neliksi viena juk tai smagu eiti į pasimatymą, pažinti žmogų.. manau dar padėkosi sau ir kitoms, kas patarė rasti tą naują “vandenį” sau
Scorpion, o kas per bureja? ne karta netekusi vilciu, norejau issiburt, bet kazkas stabdo nuo tokiu dalyku, laikau juodaja magija…
Aciu Jums, vertinu pasisakymus
patikek, vel patirsi tokiu jausmu….neverta saves aukoti JAM….juk kaip gera, kai sirdyje “”plasnoja drugeliai””SEKMES Tau
dazniausiai taip ir neissikiria, kol kelyje nepasitaiko kitas zmogus, tada buna lengviau..
jei nueitum pas gera bureja kaune, pamatytum kaip zinotum ka daryt, lb psichologiskai palaiko ir duoda geru patarimu, neabejoju kad tau sukretima padarytu
Nebijau, kad nerasiu kazko kito, atrodau ne daugiau 25m, gan isvaizdi, ne kvaila, idomi.. nenuvertinu saves.
Bet kaip zinot, ar nebus tai klaida? Gal as per daug idealizuoju viska, gal taip turi buti? gal ta nuostabi meile egzistuoja tik knygose ir filmuose?
Tikrai pradejau vysti, akys nebesvyti, nejauciu gyvenimo dziaugsmo. Puikus zodziai, Vasaryte
Nera vaiku, nera meiles—–viskas paprasta, ateini ir sakai:””brangusis,as tokia nuostabi gele, kuri su tavimi pradejo vysti, taigi, man laikas pakeisti vandeni””…..
Žinau, ir vis laukiu kažko, kas niekad neateis. Pasižiaugiu tom trumputėm laimės akimirkom, bet nejaugi turi būti toks gyvenimas? Nejausti pilnatvės, saugumo, šilumos, palaikymo? Ar jūs atradot savo puseles?
Jei nenori triukšmo.. parašai viską ką galvoji (arba nieko neparašai) ir kai nieko nėra namie-išeini su visais daiktais, pasikeiti nr, ir viskas, gyvenk.
žinoma sunku, kas be ko, bet kam gyvenimo laiką švaistyti su žmogumi, kuris nėra tas, kurio norisi ar pan… pagailėk savęs. kam gyventi pjaunantis, jei neišeina išspręsti problemų, reiškia, jog ir nesistengiama dėl jokio bendro tikslo, tai kaip ir nėra ko kartu gyventi. Na čia aplinkybes žinot tik jūs, ir mums telieka spėlioti, bet nereik tampyt gumos, nes kuo daugiau lauksi tuo bus sunkiau..
Nemuša, bet rėkia, ieško priekabių, tačiau skirtis nenori. Jis labai nervingas, neturi kantrybės, nemoka džiaugtis gyvenimu ir pan.
pažįstamas jausmas. Meilės kaip ir nėra, o prisirišimas didžiulis. Būti kartu negera, būti atskirai taip pat. Vis galvoji, kad išsiskirsi, bus blogiau negu yra, nebegalėsi viso to sugrąžinti kas buvo. Ech, arba randi savyje stiprybės ir jėgų arba ne.
Nėra vaikų, džiaugiuosi tuo.. Bet jau laikas, man greit 30m..
Per daug stipri buvo meilė ir visko išgyventa, kad būtų paprasta nutraukti
Oi suprantu tave, as su savo draugu 5 su puse metu, kartu gyvenam. Santykiai baisus, bet buna ir graziu akimirku. Seksas pas mus i puse metu viena karta gal ir buna ir tai abejoju. Bet tas prisirisimas mane zudo, bijau likt viena, neturiu net kur eit
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
