aš tai dažnai skraidau ir man būna, kad net panikos priepoliai prasideda – iš paskutiniųjų stengiuosi nenualpti! ir visa tai tik iš baimės, net nepagrįstos… man tiesiog labai bjauri ta savijauta, kai kyla, leidžiasi, kai oro duobės visokios būna… aš pvz paniškai bijau ir atrakcionų, ir kai greitai mašina važiuoja – ima trūkti oro, supykina, išmuša šaltas prakaitas ir nepadeda jokie raminamieji.

aš taip dantistų ir liftų bijau. Lėktuvu neskridau tai nežinau

sekmadieni skrisiu pirma syki,su dukrele,baigiu iseit is protobijau kaip velnais kryziaus,kalsiu valerijonu truputi agentura-kada skrendate?gal kartais sekmadieni i stansteda?

galvok racionaliai – jei ir kas būtų blogai (o tikrai nebus), ką tu pakeistum? tavo baimė lėktuvo normaliai nepasodins ant žemės. aš visiškai pasitikiu lakūnais – juk jų pačių gyvybė priklauso nuo to, kaip baigsis koks nors “nuotykis”, tad stengsis iš visų jėgų

daug nemaloniau yra kratymai, teko per audrą skristi ir leistis, vos vos nesupykino. tad geriau prieš skrydį daug skysčių negerti. šiaip sako, kad baimę padeda įveikti alus ar vynas lėktuve – nebandžiau, nežinau

Ne,aš penktadienį į Donkasterį. Irgi labai labai bijau, paimsiu ir aš valerijono.

as jei skrisciau be dukreles,tikrai isgerciau lektuve db nesinori prie dukros apsieisiu su velerijonaisgal nenualpsiu,labiausiai bijau,kad lektuvas nenukristu,nors visi sako,lektuvas saugiausia keliavimo priemone,bet….

prieš skrydį kokį šimtgramį arba jau lėktuve, jei skrendat ne darbo reikalais