Rimtai išgerk biškį pamatysi kaip atsipalaiduosi.

Na man irgi būdavo nelabai lengva atsipalaiduot prieš objektyvą, ypač, jei fotografuodavo koks nors fotografas ar fotografė, kurių nepažįstu Bet fotosesijai įsibėgėjant atsipalaiduodavau, gal priprasdavau kažkaip.. Jei su tuo žmogumi, kuris fotografuoja, randi bendrą kalbą ir jautiesi patogiai, viskas liuks

Reikia pasistengti negalvoti apie taip kaip atrodai (jeigu bus kas ne taip, fotografas tikrai pataisys arba suras kitą fotografavimo kampą – na bent jau geras fotografas), o mintimis nusikelti į kokius nors malonius prisiminimus Galima netgi galvoti apie tai (pageidautina su visomis smulkmenomis ), kad po šio darbo apdovanosi save kokiu nors skanėstu ir net matyti, kaip apetitiškai ir su malonumu jį suvalgysi ) Dar žiūrint į objektyvą galima įsivaizduoti, kad už jo slepiasi tavo svajonių vaikinas ir tu šypsaisi būtent jam, būtent jį vilioji ar kalbini žvilgsniu

Psichologai pataria, kad kai reikia kalbėti prieš didelę auditoriją ir labai baisu būna – įsivaizduoti, kad visi sėdintys ir tavęs klausantys yra visiškai nuogi tai atpalaiduoja ir prajuokina – manau šį metodą sėkmingai galima pritaikyti daugelyje situacijų, taip pat ir fotografuojantis )

Sėkmės