nesmagiai jauciuosi.. Labai ilgiuosi savo draugo, susitinkame kas dvi savaites, nors gyvename tame paciame mieste.. Kai sesija buvo supratau ir nelindau, tuoj baigsis jo perlaikymai, bet as jau nezinau, ar verta but man su juo kartu.. o dabar klausimas. Suprantu, kad ne matereliuose dalykuose laime, BET: kaip jaustumėtės, jei jus vaikinas per gimtadienį (20, jubiliejų) pasveikintų SMS zinute..? ir nei susitikt pasiulytu nei ka.. Šiaip ne taip po savaitės susitikom, ir jis nei gėlytės, nieko man neturėjo.. Na nėra čia kažkokia didžiulė dovana, bet kažko vistiek norėtųsi, net nesmagu prieš draugus, kai paklausė, kaip mane pasveikino mano mylimasis, neturėjau ką atsakyti. Per valentino diena taip pat. Niekada jos nesureikšminau ir nešvenčiau ir tt. Bet vakar nuvažiavau į akropolį ir susigadinau dieną. PAmačiau ten daug porų susikibusių už rankučių, merginas su gėlėm, vaikinus, perkančius gėles.. Važiuodama namo tyliai verkiau, nes labai užpavydėjau toms visoms matytoms merginoms ir baisiai pasiilgau savo draugo.. ir NIEKO negaliu padaryt kad pasimatytume, šiandien šnekinau susitikt – bet nieko..sėdėjo visą vakarą prie kompo. Liūdna. Suprantu, kad gal daugelis užsipuls čia mane, kaip leidžiuos taip su manim elgtis.. bet jau netelpa viskas tiesiog. o pasipasakot nėra kam, nes gėda dėl tokių dalykų.. P.S paskutinį kartą mačiau jį tik sausį.. tai kaip jaustumėtės, per gimtadienį pasveikintos sms žinute?