Man pasipiršo po metų draugystės, iš tiesų dabar galvoju, kad per anksti, nes jau 4,5 metų, bet iki vestuvių dar tikrai toli. O tada buvo labai jaudinanti akimirka, negalėjau pasakyt ”ne”. Viskas vyko namuose po skanios vakarienės ir šampano.

Labai laukiau šito momento,ir po 4.5metų kartu-pasipiršo. Nupirko mašina,atvažiavo namo,sako “einam išbandysim tavo nauja žvėrį”,buvo penktadienio vakaras,vasarą. Buvau pasiruošusi kažkur vakarieniauti,bet be jokios progos. Taigi buvau su makiažu,bet kadangi jo laukiau,sėdėjau namie su treningu. Tai atlėkė,sako einam,bandysim. Įsėdau į mašiną ir važiuojam,pravažiavom truputi,sako “pažiūrėk kaip šviečia,(o mašinos salone porankyje yra mėlynos švieselės,ir gertuvėms pasidėti kištukai,tai į tą kištuką ir padėjo dėžutė su žiedukų) aš aišku sakiau,kad negaliu žiūrėti,nes nepripratau prie mašinos,bijau sudaužyti ir panašiai,bet labai prašė,kad įkisčiau ranką,tai kai įkišau,iškarto supratau,kas ten yra,atidarau o ten žiedukas,klausymas iškarto buvo “kas čia?” atsakymas “taigi žiedas” aš vėl,”kaip suprasti?” o tas ir sako “noriu,kad butum mano žmona” .Pabučiavo ir mielai pasisėdėjom mieste (aišku namo variau persirengti) Dovanu gavau ne tik žiedą,bet ir nauja visureigi

Kas kaip moka, tas taip šoka, bet tikrai nenorėčiau tokios situacijos, kai mergina vaikinui pasiperša, kažkaip apgailėtinai ar kaip čia pavadinti… beje, kaip tai atrodo? kas kam tada žiedą dovanoja? įdomu, ar vaikinas npasijaučia kaip koks struobrys?

taip faina jusu istorijas paskaityt..kaip kokia grazia pasaka pries miega.

mano vyrukas ir is tu paprastesniu,nieko per daug neplanavo,jauciu buvo i norge isvykes,per sms kaskaip buvo isejus kalba,kad davai zenijames ir pan tai,kaip dabar atsimenu jo ats”as tai tikrai zadu prasyt gryzes tavo rankos ” tada tuom i baiges,negana to,praejus savaitei po jo isvykimo,paaiskejo,kad laukiuos,pasakyt bijojau,galvoju,sakes,grys,paliks ir pan.bet aciu dievui tai nebuvo nu tur jis man cia gryst,laukiu nesulaukiu,ir galvoju”na va,grys,iseisim kur pasizmonet,viens kitu pasidziaukt ,bet kas tau,gryzo,biski pasimylavom,sako lekiu,reik pinigus issikeist,telefona ir namie paliko,neva kraunas,uztruko kokias dvi valandas,o man ciut ne priesgimdyvine depresija prasidejus guliu lovoj,vos ne asaroju,kad viena paliko,tiek laiko nemates isgirdau,kaip parejo,tai nusisukau,nes matot pykstu as girdziu,kad sneka uz nugaros kaskokiu virpanciu balsiuku kaska grazaus,atsisuku,o manasis klupo prie lovos vienoj rankoj laikydamas baltu roziu puokste,kitoj ziedeli ziedukas nedidukas,paprastas,bet rinktas man

puiku! man irgi patiko savo vyrui pasipirsti ir buti kitokiai nei kitos

bet kokiu atveju,dziaugiuosi uz tas ir tuos, kurie yra laimingi!

kodel visada viskas yra nurasoma i pavyda?… retorinis klausimas

Oh..kokia kupina džiaugsmo tema!!

Maniškis man pasipiršo mūsų meilės mieste – Nidoje. Taip viskas paprasta, nedirbtina buvo, be pompastikos, žvakių, šampano ir rožių…kaip ir kasmet pavasarį aš užbook’inu tą patį butą Nidoje ir mes keturiese (dvi poros) birželio pabaigoje važiuojame ilsėtis. Šiemet oras buvo kraupus – sėdėjome ant Parnidžo kopos, buvo gal +15, lijo ir švietė dviguba vaivorykštė. Pasidarėme palatkę iš plėvelės ir sėdėjome kaip bomžai laukdami geresnių laikų pirmą atostogų vakarą Baigė lyti, draugai kaip tyčia išėjo, o mano vyriškis, jau nuo ryto į mane žvelgęs su kažkokia nepaaiškinama šviesa akyse, žiūrėjo taip pat ir pradėjo klausinėti visų tų klausimų, kur aš pagalvojau “wtf ??”, tada išsivedė mane laukan, pastatė prieš marias, priklaupė, paklausė: “ar būsi mano žmona”, tada ištraukė žiedelį, aš kelias minutes tylėjau, žiūrėjau į tą dvigubą vaivorykštę, ašarojau ir šypsojausi, o galiausiai tiesiog palinksėjau galva..

O kas svarbiausia, viduje žinojau, kad tai turi įvykti, nes jau kurį laiką mus buvo apgulusi tokia sužadėtuvių aura, tik po to sužinojau, kad jis gal keturis mėnesius vakarais su juvelyre drauge paišė eskizus mano žiedui. Dabar du angelai ant mano kairės rankos bevardžio gyvena. Laukiame vestuvių. Gyvename taika ir Meile

ateis toks momentas, kai pasipirs, as irgi anskciau spyriojausi

man niekada turbūt nepasipirš, nes sakiau, kad aš niekada netekėsiu

Išsiuntė mane į vonią.. O pats tuo metu kambarį privarė rožių žiedlapių, ant lovos širdutės forma, žvakių pridegė…

Atrodo ne kažką, bet verkiau iš laimės. Geras jis, maladiec tiesiog.

prie jūros,per vaiko krištynas

ir as noreciau

Noriuuuu vestuviuuuuuuuu

as jau taip pat tureciau greitai ant pirsto ziedeli tureti.. )