Ziauriai kankina stresas. Kasdien keliuosi nekesdama gyvenimo, mokytis po darbo ar pries nera jokio noro, is proto einu beveik. Man jau stogelis pati pirma menesi nuvaziavo taip gyvenant.. bet ka padarysi.. kaskart po sesijos pasakau sau, nu ka, isgyvenau si kart, isgyvensiu ir kita sesija.. Nors pries sesijas bliaunu kaip sunku, kad reiks mest darba, nes nieko nespeju.

Dabar menuo kaip normaliai nebepavalgau net, bet gal skrandis susistrauke, nebekelia kanciu man tai.

Labai pazystamas jausmas. Kas ryta keliesi ir nekenti gyvenimo. Zinai, kad diena bus bloga. Kiek laiko taip kankinates?

Manau neimanoma misija viska suspeti! Normalu kad taip jauciates, gi zmogus nerobotas! Perdaug uzsikrovete darbu ant savo peciu, apkrovete save o dabar nepavezat ir kankinat save!As manau studijuojant dieniniu kur reikia lankyti paskaitas neimanoma dirbti, nebent puse etato ar dar maziau, aba studijuoti neakivaizdiniu manau turit kazka keist kol dar laikas, nes issejinsit save, prasides panikos priepoliai, negalesit nei dirbt nei mokytis. Manau jauna esat reik ir save nepamirst ir palepint Sekmes! Manau rasit iseiti kaip pagerinti esama laika

Sveiki, aš dirbu tris darbus, vienas darbas nuolatinis kasdienis, kitą darbą dirbu savaitgaliais , trečią per savaitę 2 kartus po pagrindinio darbo. Per savaitę apsilankau 3 kartus sporto klube. + Studijuoju neakivaizdžiai kas trečią svaitgalį vyksta paskaitos, tačiau kaip taisyklė neakivaizdžiai studijose tenka mokytis daugiau namuose. Būna dienų kai pasidaro sunku, tačiau su laiku išmokau ir pavalgyti namuose ir visiem artimiesiems dėmesio skirti, tiesiog pati savęs dėl to negraužiu, nes viso labo taip gyventi pasirenkame patys.

Mano dienotvarkė:

6:00 keliamės į darbą (vienintelė viso to vieta kur matau sunkumą tai pakilti iš lovos.)

paskaitau ką nors pozityvaus internete, laikrašytyje žurnale – kol pusryčiauju

dirbu aš 8:00 – 17:00 per pietų pertrauką dažniausiai nubėgu į parduotuvę apsipirkti arba užmetu akį į kokį nors pradėtą darbą studijoms.

Grįžusiiš darbo 18:00 imuosi darbo arba bėgu sportuoti. Jai man pavyksta stengiuosi nedirbti ilgiau nei 22:00 o kai sportuoju grįžtu namo 20:00 ir prisėdu pasimokyti, tačiau nepertempiu ir kai sportuoju ne visada iškart lekiu mokytis, būna, kad atsipalaiduoju, pasimėgauju karšta vonia, nuvažiuoju pas artimuosius, arba namuose tiesiog mirkstu prie televozoriaus. Jai dirbu tuomet nieko nebesinori, pagreičiukais pasidarau maisto kitai dienai ir einu ilsėtis, apskambinu kol guliu visus kuriuos myliu ir vėl nauja diena.

Man nuoširdžiai pasisekė, kad aš myliu savo darbus tai mano hobiai todėl manęs jie taip neišvargina, nes tai atlieku su meile ir noru. Penktadienį po darbo pas mane dažniausiai atvažiuoja draugas, bet jis kol atvažiuoja aš būnu jau ir pasportavusi ir spėjusi namus apsitvarkyti. Šeštadieniais dirbti stengiuosi max iki 16:00 ir nuo 10:00, kad galėčiau šiek tiek pamiegoti (aš grimerė todėl klientų laikus susistatome abiems pusėms patogiu laiku.) Sekmadienis visuomet laisvas be jokių išimčių, visą jį skiriu savo mylimam žmogui. Kol negyvenam kartu yra sunkiau, aš stengiuosi žiūrėti į viską pozityviai. Mokslai vieną dieną baigsis, o darbus kai kuriuos galiu kontroliuoti jai nenoriu ar nepatiktų galėčiau tiesiog nedirbti. Tai pat būna kartais kai atsiliepia sveikatai ir fizinei mano būklei toks tempas, tada pasiilsiu. Tačiau tokia jau esu man patinka užimtumas. Tai pat patarčiau skaityti motyvuojančių knygų.

Aš manau, kad dirbti ir mokytis dieniniame įmanoma, bet per sesiją… tai pritarčiau, kad reikėtų tik mokytis. pamenu save, nuo 9 iki 15,30 kažkur mokslai, tada darbas nuo 16, leki skubi, tada dirbi iki 22-24h ir tada vos gyva namo, ir dar kažką mokytis.. gerai, kad tai jau praeity, o jums sėkmės, merginos

ir as dirbu ir mokausi ir bedos tos pacios

Aciu uz patarima Studijuoju magistrauta VF vietoje. Jei pereiciau neakivaizdziai reiketu moketi apie 3 000 euru. O darbas yra mano pajamu saltinis, pereiti 0,5 nera galimybes o ir jau amzius ne tas, kad dirbciau puse etato. Dirbu, kaupiu banko inasui, todel nera galimybes kazka cia keisti. Paskaitos vyksta vakarais, tai po darbo lekiu ten, namo griztu apie 10, kartais dar lekiu i biblioteka pasimokyti. Tiesiog zinau, kad daug kas baigia magistratura lankydami paskaitas vakarais ir dirbdami. Todel ir noriu isgirsti kitu nuomone Nes nezinau, gal as kazka ne taip darau kad jau taip sunku darosi.

Oho, šaunuolė, aš irgi per tris darbus dirbu, sportuoju ir turiu daug artimųjų, kuriems reikia daug mano dėmesio ar galiu Jums parašyt?

Bet matote, jusu studijos neakivaizdios. Jas daug lengviau derinti su darbu. Nereikia sedeti paskaitose, o po dar namie mokytis papildomai, ko nesupratai, nes galva po darbo buna sprogus. Nereikia eiti i seminarus ir ten sedeti iki velumos. Ir tikriausiai nera tiek rasto darbu kiek mums: po 10 lapu referata 4 dalykams ir puse magistrinio per pusemti. Bet saunuole, kad tiek visko spejate. Taip ir toliau

Kad man atrodo sesija bus lengviausias dalykas, nes tiesiog vakarais namie mokysiuosi ka reikia. Sunkiausia tai butent toks tempas tuos 4 menesius pries sesija Sedeti iki nakties universitete, begti namo. O per sesija grisiu namo 17 valanda, pasidarysiu valgyti ir sau ramiai konspektus skaitysiuosi .

O kokius jus darbus dirbate, jeigu ne paslaptis, kurios 3 turit, kiek etatu iseina? Nes as neisivaizduoju, kaip reiktu bent antra darba susirast, kai keltis ryte, i paskaitas, po to i darba, namie apie 8, tada pasimokai pamiegi..vel i darba.. Savaitgaliais dar galeciau dirbt arba naktim nebent, bet negaliu, nes miegot reikia, o savaitgaliai skirti rasto darbams ir mokslams, ko nespeju per savaite, arba jau pailset, jei savaite visa naktim nemiegu ir mokausi..

@carina prašom

Tikrai viska puikiai susiderinote, saunuole Smagu kai darbas jusu hobis. Man darbas pajamu saltinis, nors nesakau, kad nepatinka. Bet ir meiles nera begalines tam.

jėzau, dėl to ir nesimokau po bakalauro, geriau patirtis ir kursai savo sferoje, o ne popieriukas, nes šokinėt prie vieno ir kito nelabai man patinka, man geriau pabūt vakarais su vaikinu, nueit neskubant sportuoti, pasišopinti, pažiūrėti gerą filmą, vakar su drauge visą vakarą praleidome kartu kartais susimąstau gal reikėtų ką lankyti, bet kai pagalvoju, kad po normalaus iki 5 darbo, dar bėgom lėkt į paskaitas, atšoka noras, nebent būtų darbas kuriame tikrai būtinos magistro, doktorantūros studijos ir pan.

labai užjaučiu, bet linkiu stiprybės, mąstykit kokiu tikslu tai darote, gal suteiks stiprybės