Kaip Jus yra iskaudines Jusu vaikinas/vyras? (Be neistikimybes)
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos paneles. Ka Jums teko isgirsti, patirti nemalonaus is Jusu vyro/vaikino? Siandien, pavyzdziui, mano vaikinas mane pavadino negrazia. Tas zinokit iskaudino labai stipriai. O labiausiai tikriausiai del to, kad is tikruju padtaruosius metus jauciuosi pati sau negrazi. Del finansiniu reikalu daug ko negaliu sau leisti, is vis nieko. Tik zinot, visada atrodo, kad juk vistiek myli, tolabiau kai klausiau ne syki “Ar as tau vis esu grazi”. Zinoma, kad visada atsakydavo – taip. O siandien apsizodziavome, to pasakoje isgirdau, kad esu negrazi ir “pasiziurek i veidrodi”. Zinau, is pykcio daug ko prisakoma nenorint, bet daznai juk pasakoma ir daug tiesos. Tai va, as negrazi savo vaikinui. Nezinau, ar as viena tokia nelaimingoji, ar pas mane viena tokie santykiai. Merginos, kaip pas jus santykiai? Kaip jus yra iskaudines jusu zmogus iki sielos gilumu? Be neistikimybes.
Mensualina – 100% tiesa, bet tai cia tik kai nesi galvos pametus del savo zmogaus.
Atmerk_akis – Jusu net butu labai idomu paskaityti, pasipasakokit!
Kriste5849 – as jam is tikruju daug daugiau kartais net prisneku galbut, pripazistu, bet visalaik atsiprasau ir paaiskinu kodel taip pavadinu. Pvz: sakiau, kad man i ji slykstu ziureti, nes jis man nebepanasus i mano miela, man grazu mano vaikina kaip anksciau, nes dabar didziausius gaurus uzsiaugines ant veido.
Tai galbūt čia puiki proga, kad jis atsiprašydamas palepintų savo moterį ir nupirktų jai kažką gražaus? Masažas, nauja šukuosena, manikiūras ar paprasčiausiai – nauja suknelė! Ir jūs vėl jausitės graži ir vyro akys džiaugsis. ^^
Taip,labai mylėjau tą žmogų,iki beprotybės,nors ir bendravimo realaus mažai tebuvo.Tiesiog daugiau nieko nereikėjo,ko tik jis norėjo,tą ir dariau ir ten važiavau,net praradau darbą(turėjau važiuot pasirašyti sutartį po kelių dienų),nes jis pasiūlė atvažiuoti pas jį.Praradau gyvenimo džiaugsmą,va ir dabar iš nuotraukų neseniai davė 35-40 metų,na taip,aš jau nebe ta po bendravimo su tuo vaikinu,ir atrodau pavargusi,liūdna,aš net kai plačiai šypsausi,atrodau prastai,kad ir praėjo daugiau 3 metai po paskutinio pasimatymo,tiesiog sužludgė morališkai ir viskas,o pats gyvena toliau laimingas.Ir šiaip suprasčiau,jei tai būtų tik žodžiai,o kiek visko buvo…
Taip,turėjau karčią patirtį ir nežinau ar kada nors su kuo nors dar galėsiu bendrauti.Pasistengsiu kitaip kūrti santykius ir nedaryti praities klaidų.
Ir taip,mes pačios dėl visko kaltos ir niekas kitas.Jei pati savęs negerbsi,negerbs ir kiti,ypač kalbant apie artimus santykius.
“Pradžioje galvojau kad myliu, dabar nebežinau”… Atrodo kas čia tokio, bet jausmas tai…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
