Užvakar buvau baseine prisikniso kažkur apie 35-36metų vyras. Sekiojo jis mane. Ėjau į pirtį jis irgi atsivilko ėjau atgal į baseiną jis irgi. Paskui nuėjau į šaltą pirtį priėjo jis prie manęs sako Sveika sakau labas Sako kaip sekasi sakau gerai. Žodžiu klausinėjo jis manęs ir paskui žiūriu ateina jo žmona ar šeip draugė savo Vitalijau einam Antonijus jau sako , jog laikas baigėsi aš tokia nustebusi. Bet šiaip juokinga paliko

prajuokinai ziauriai

Jei iš nemalonių “kabinimų serijos”, tai:

Žiema, stoviu stotelėj prie namų (miegamų namų rajonas), po penkių ryto buvo, laukiu troleibuso, nes važiavau į stotį, paskui į Vilnių.

Sustoja nebloga mašina.

-Labas,kiek?

Neįsivaizduoju kokia mano veido išraiška buvo, buvo, bet pasimečiau.

-Aš troleibuso laukiu.

-Tai lipk pavešiu, šampano nuvažiuosim.

Tuomet tik supanikavau ir apsidairiau į palink esančius žmones..nemalonu, oi nemalonu buvo.

Jei iš linksmesnių:

Prieina:

-Žiūriu į tave visą vakarą iš toli, užpakalį apžiūrėjau, galiu dabar į veidą pažiūrėt?

Aš esu ėjusi iš draugės vėlai vakare namo apie antrą nakties

Na ir pristojo toks bahurėlis neblogai išgėręs. pradėjo spangti jog yra maniakas ir turiu jo bijoti, o aš iš jo juoktis, jo sakau, oho koks maniakas, baisus, tada ėmė kalbinti, parlydėjo iki pat namų ir pasišalino

O man būvo prieš kalėdas toks bairis, kad per vakarėlį vaikinas paprašė mano nuotraukos. Pasakiau neturiu ir paklausiau kam? Tas atsakė, jog nori parodyt kalėdų seneliu ko trokšta dovanų. Buvo juokinga.

mane labai įdomiai kabino kai pradėjau važinėt su autiku į paskaitas ir vis tuo pačiu laiku, pastebėjau, kad toks vaikinas vis kartu su manim važinėja. ir kažkada įlipau, jis sako ‘panele, pametėt kažką’ kažkokį lapuką, išlipus perskaičiau, ‘labas’ galvoju wtf ir taip kelias savaites važinėjau, ‘pamesdavau’ lapukus, ir tą pastebėdavo vis tas pats vaikinas ir susidėjo ‘labas, visada labai gražiai atrodai ir turi nuostabią šypsena. norėčiau artimiau susipažinti, bet vis neišdrįstu tavęs užkalbinti, net ir dabar man baisu. ai, ar sakiau, kad graži esi?’ bet gaila pasidarė vaikino, gražus, neslėpsiu , bet kad draugą jau turiu, tai tiesiog pradėjau kitu laiku važinėti autikais. baisu man širdis ar viltis daužyt

septintoj klasėj, per biologijos pamoką paklausė, ar mėgstu žvejot, ir ar eičiau prie Neries žvejot kartu…

pardavinejau automobili, paskambino vyriskis ir pradejo klausinet ar gerai variklis dirba ar jokiu defektu kebulo nera as kad pasakoju kad pasakoju laiminga, trinu rankom, kad pavyks parduot, kad va viskas puiku cia ir t.t, o jis man sako- na zinai gal as ir nepirksiu tavo auto, nes toki pat pigiau esu rades, bet man tavo balsas labai grazus, tai gal galetumem susitikt kavos isgert?

atsakiau, kad jei automobilio nepirks-tada negalim

o as su drauge per saskrydi viena, plaukiojom vandens dviraciais, tai tokie du vaikinukai prisikabino, a’le netycia atsitrenke tai praadejo su tais vandens dviraciais is paskos plaukiot, galu gale isikibo ir nepaleido musu dviracio. kad vargom mes ten kai radom proga, kuo greiciau i kranta mynem, bet paskuj dar kelis kartus juos sutikom … DD smagu prisimint drasus buvo

prisiminiau dar. Vaikstau maximoje, priejo vaikinukas,sako,kad esu labai grazi ir t.t,todel kviecia siandien uzsukt pas ji,daro tipo vakareli,brolio gryzimo proga. Blyn,as pasimeciau,sakau,kad tikrai ne.tai jis sako: jei rimtai,tai norejau paklaust,kas skaniau,cepelinai ar saltibarsciaiD va,tada prakalbejom ilgokai,sunkiai benusikraciau jo

Pernai rudenį po paskutinės paskaitos, jau gan vėlokai apie 19h., stovėjau stotelėje ir laukiau troleibuso. Kaip tyčia laukt teko apie 15 min. Užsisvajojus žvalgiausi į pravažiuojančias mašinas, kavinių langus, parduotuvių vitrinas ir priešais iš kažkur išdygo vaikinas. Priėjo ,,Labas” ,kiek nesuregavusi ir net nepagalvojusi, kad čia man toliau stebėjau aplinką, tada vėl tas balsas ,,Labas” pakėliau akis aukščiau: ,,Atsiprašau, čia man?” atsakymas: ,,Taip, tau, ko lauki?”. Taip ir prasidėjo pokalbis. Keista, bet kaip įprasta atsakinėjau į klausimus, kad laukiu troleibuso, važiuoju iš paskaitos, studijuoju ten ir ten. Paklausus vaikino, ką jis veikia, šis atsakė, kad mokosi gyventi. Tada pradėjom kalbėti visai neįprasta tema – apie senelius. Aš papasakojau savo močiutės gyvenimo istoriją – okupacijas, antrajį pasaulinį karą, vaikus, jis savojo senelio – Šis pasitraukė į Argentiną. Šia tema ir prašnekėjom, kol atvažiavo troleibusas (tiesa, jau kitas dar po 15 min.). Vaikinas aišku paprašė numerio, bet aš jo nedaviau, nes turiu savąjį berniuką, o su šis buvo tik įdomus nepažįstamasis. Keista, niekada net, tą vakarą grįžusi negalvojau apie tą nepažįstamąjį, tik šiandien pamačius temą prisiminiau.

apie autostradą,tai kokso šniūrą siūlė;D

Nesenai su draugem bare buvom, ir priejo prie manes vaikinas ir uzklause keisto klausimo

Jis: ar zinai kiek sveria poliarine meska?

As: na ne

Jis: tiek,kad gali pralauzti ledus

Na idomi pokalbio pradzia buvo;DD

DD zvengiu!!!!!