Na as budavo vaziuoju kiekviena savaitgali tiesiog mamai pasakiau kad as jy myliu su juo noriu kurt ateiti ir nenoriu jo prarast metus pravazinejau o dbr jau kartu gyvenam du metai.

oooj, kokia pažįstama situacija. gyvenam keli km atstumu vienas nuo kito ir iš esmės vienintelės naktys, kai užmiegam kartu, kai tėvai kažkur išvažiuoja arba kai patys prisiruošiam kur nors išvažiuot. retkarčiais lieku nakvot pas jį, bet iki to tėvus pripratint reikėjo kokių gerų pusės metų, daug pykčių ir pokalbių. manau vis vien bandyk kalbėtis, jie turėtų suprasti, jos esi suaugus ir sprendimus turi teisę priimti pati.

Užjaučiu.. man pasisekė, tėvai jau nuo 15likos leido su draugu miegot o jūsų tekste nesupratau tik dėl ko tėvai anksčiau leisdavo nakvot ir staiga nebeleidžia?

Pats naujausias trendas tai leisti nuo 13 miegot, 15 tai jau pensijinis amzius miegojimui su bernais tevu namuose.

Autore, nepergyvenk, man21, gyvenu atskirai, bet kai aplankom tevus, mums vistiek neleidzia kartu miegot tevu namuose, nors siaip kartu gyvenam

Tai gal bandyk pati gražiai su tėvais ar mama pasikalbėt. Kad mylit vienas kitą, kad norit ilgiau kartu pabūt, kad žinot apie apsisaugojimo priemones jei ką ir šiaip jausmus visus gal išsiprašysit ir atsileis jei ne tai arba liks laikytis jų tokių taisyklių arba maištaut

Nu paklauskit, kodel neleidzia likti. Juk jei del mylejimosi, tai juk ir diena galit, o nakti zmones siaip miega jau po visko

Kazkokios pasenusios taisykles “po vestuviu” ar panasiai…

Paklausčiau močiutės ar jos dukra/sūnus negrįždavo namo, nakvodavo pas savo vaikiną/merginą namuose (tavo tėtį/mamą). Šiaip ant juoko Tada juokais tėvams užsiminčiau, patraukčiau per dantį. Ir mėginčiau susitart, kad bent kartą į mėnesį leistų nakvoti, kai mažiau universitetinių darbų užduota būna, nes jug noris atsipalaiduot kitoj aplinkoj būnant.

Man lygiai taip pat 19, studijuoju vu, savo būsto neturiu, draugas irgi su tėvais gyvena. Mes su juo draugaujam 4 metus. Mano tėvai irgi yra pasakę ne vieną kartą tą frazę “mūsų namai, mūsų taisyklės”. Ir turiu pora draugių, kurios to nesupranta, kaip aš čia maždaug pilnametė ir tėvų turiu klausyt. Aišku, būna sunku susitaikyt, bet vistiek jie mane išlaiko ir pnš. Neturėčiau skųstis, nors tikrai nėra, kad sėdžiu tėvams ant sprando ir savo pinigų neturiu. Bet man buvimas su vaikinu yra labai svarbus. Realiai tai, kas kokį antrą savaitgalį būna važiuojam pas geriausią draugą, su draugais pasėdėt, tai ten aišku ir miegam kartu be jokių priekaištų iš tėvų. Ir šiaip aš šiais metais truputį įsigudrinau, būna tėvams pasakom, kad va kokį filmą pažiūrėsim ir taip gaunasi “netyčia” užmiegam. Kadangi draugas gyvena su tėvais bute, o aš nuosavam name, tai dažniausiai pas mane ir būnam, tuo labiau šalia namo, turim mažesnį namuką, ten pirtis, lovos yra. Žodžiu, tai būna prisikviečiam draugų, pasėdim, draugai jau namo važiuoja, o kadangi mano tėvai jau miega, tai ir vaikinas lieka pas mane. Šiaip mano mama tai gal ir nieko nesakytų, bet tėčiui žiūriu kliūna kažkaip tie nakvojimai. Mama tik kažkada buvo pasakius maždaug, kad atsargiai su tais miegojimais, nes po to ir vaikai atsiranda, aš jai tiesiai šviesiai pasakiau, kad vaikai nebūtinai naktį padaromi. Daugiau argumentų iš jos negirdėjau.

Kas per debilizmas tėvų, gyvenam ne sušiktam sovietmetyje.

Oooj, man ta pati situacija buvo…. nekartosiu tokios klaidos su savo vaikis.

Pasakysiu kaip vaikinas. Koks skirtumas kiek jums ir jūsų vaikinui metų, bet jeigu gyvenate su tėvais ir neturite savo finansų, tai manau nesate suaugusi dar tokiam miegojimui. Nesuprantu negi negalit kolkas pakentėti, geriau galvokit kaip užsidirbti ir išsikraustyti, o ne kaip perkalbėti tėvus ar kitaip išsisukus kitam kambaryje miegoti.

Kaip tėvams jaustis? ypač tėčiui, supranta turbūt, kad nesate nekalta ir nelauksite vestuvių, bet kai dukra “miega” su vaikinu kartu kitam kambaryje už sienos nuo tėvų, tai girdėti/žinoti tikrai joks tėvas nenorėtų.