kaip nustoti pykti?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
sveikos, ar jums taip nera kad atsalus orams padazneja pykciu su vaikinu? bent pas mane siaubingai.. ypac ant sesijos. kaip su tuo kovojate? norisi kazka daryti,nes po truputi einame link skyrybu per kvailus pykcius
manau tokiu atveju tikrai geriausia pabuti atskirai pora dieneliu, poto viskas stoja i savo vietas
savaime problemos neissisprende dar nei viena
Pirmiausia pykti yra normalu ir natūralu. Pyko netgi Jėzus. Na gal Buda nepykdavo, bet tai jis, prieštaraujant [pupauoga123] – intensyviai medituodavo ir pasiekė nirvaną.
Jei supykai, kad vaikinas tave tempiasi vasarą į Angliją – gal tai turi pagrindo?
Apskritai, pyktis – fantastiška emocija, neleidžianti mums užsileisti blogiečių ant galvos. Be to pyktis suteikia daug energijos, aišku, svarbu ją valdyti.
Nesuprantu, kam reikia atsisakyti pykti, man čia tas pats, kas nusipjauti kairę ausį – atsisakai dalies savęs.
labai paprasta, nezinau ar buvo toks patarimas, bet kaskart pries pykdama – isvaizduok savo gyvenima be jo. man atsala bet koks noras savo mylimam zmogui kazka pikto sakyti ar pykti viduje, kai pagalvoju kad galbut ryt jo gali ir nebuti salia. pykciai yra nieko verti, o ypac del buities ar sesijos. viena diena tu cia, kita jau nebe. viena diena salia saves glaudi mylima vaikina/mergina kita jo gali ir nebuti, ir net del tavo pacios kaltes )
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
