Kaip paaiškinti tėvam
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Taigi man 18m. Ir mano tevai visada priprate, kad aš visada turiu nenusivelinti, jei negrįštu namo kai jau tamsoka pradeda skambinėti, nors tai dar tik 7h. Taigi prie reikalo,kaip pasakyti tėvam, kad nebereikia manęs taip kontroliuot juk nebeesu maža mergaitė ir galiu pasirūpinti pati savimi ir kad kartais noriu grįžt ir naktį namo? Kaip pačios elgdavotės tokio amžiaus būdamos?
Suprantu kad esu dar priklausoma nuo jų, bet vistiek manau kad galėtų duoti šiek tiek laisvės.
Tiesiai sviesiai
Bet na matai.. Kiekvieni tėvai bijo, kad kas nors neatsitiktų jų vaikams.
Suprantu ir juos iš dalies
aš po truputį mamą pripratinau prie to, jog grįžtu vėliau, pirma grįždavau kol nesutemo tuomet supažindinau ją su savo draugu, ėmiau grįžti kiek vėliau ir taip po truputį, + įgauna pasitikėjimą, jog esu atsargi, žino jog mane saugiai parlydi namo
Pasikalbėk, parodyk, kad turi savo mintis, savo požiūrį, kad jau pradedi mąstyt ne kaip vaikas. Paaiškink, kodėl tau norisi pabūt ilgiau, ir t.t. ir blablabla.
Ismokyk tevus tavimi pasitiketi – pradziai informuok kur su kuo esi, kad nebutu tevams baimes jog dukra nezinia kur naktimis bastosi, tik nemeluok, jeigu pazadejai gryzti tokiu laiku ir gryzk o su laiku tevai patys pamatys kad tapai atsakingesne ir apdairesne
Tai pasakyk, kad praneši telefonu ar žinutę parašysi ar paskambinsi, ten tokią ir tokią valandą, kad viskas yra gerai. Ir per laiką turėtų priprast. o gal esi praradus jų pasitikėjimą dėl kažkokio savo elgesio?
tiesiog taip ir pasakyk. Kai išeisi, tai parašyk kad grįši vėliau pvz. Jeigu jiems baisu, kad tau kas nutiks, tai susitark, kad parašysi kas valandą ar pan.
Jeigu 18 suėjo, tai nereiškia, kad nebe vaikas. Sakyčiau kaip tik įžengei į patį pavojingiausią ir visokių pagundų pilną laikotarpį, todėl tėvai ir rūpinasi.
Nee, tikrai nieko nesu prisidirbusi, tik taip labai prižiūri, nors ištiesų pasižiūrėjus į kitas mano drauges aš esu tikrai ne taip laikoma prie pavadelio
Man buvo labai labai panašiai. Iki 18 labai kontroliavo, išleisdavo bet nuolat rašydavo ir turėdavau grįžt namo labai anksti. Tačiau jau po 18, tiesiog pasakiau, kad jeigu pasitiki tai išleisk, turiu galvą ant pečių ir už savo veiksmus atsakau pati. Mama tai suprato ir dabar pasitaiko ir negrįžimų per visą naktį, net čia labai daug kas priklauso nuo pasitikėjimo dar siūlau kalbėtis ir pasakyt, kad nori pabūt ir su draugais ilgiau mieste
Ačiū pasisakusioms
Jo jo visos jus turit galva jau suaugusios bet tik ka prisidirbat iskart MAMA
Pasisakysiu jei galima ,as pati esu 2 vaiku mama, vienai jau beveik 17 metu . Merginos ,labai visas jus suprantu,taip pat ir savo dukra, as ja pasitikiu. Pati buvau tokio amziaus, ir mane kontroliavo , tik zinokit tevai jumis pasitiki, bet labai sunku mums tevams nustoti JAUDINTIS del savo vaiku. Tai gaunasi automatiskai zinokit, man pvz. kai jau lauke suteme budavo, ir vis dar nepareina,jau kildavo nerimas o gal kas nutiko ( ypac ,kaip paskambinus neatsiliepdavo) . Automatiskai vaikstineji,nuo vien lango prie kito,ir vis ziurineji i gatve tevai paprasciausiai Jus myli ir tiek ,tad ir nerimauja na o ,kad vaikai uzauga kazkaip teks mums tevams susitaikyti, nors ir tai nera lengva .
yra didelis skirtumas tarp to, ar liepia grįžti tam tikrą valandą, ar tiesiog rūpinasi, kai tavęs nėra įprastu laiku namie. mano supratimu, jei grįši vėliau nei visad, tai informuoti kartu gyvenančius tėvus (ar antrąją pusę) yra elementarus mandagumas, ir rankos dėl to nenukris
suprantu, kad tai yra kaip ir kontrolės forma, bet pažiūrėkit iš kitos pusės – be to, kad gali jaudintis, galbūt tavęs laukia dėl kažkokių reikalų, ar galų gale nežinia, keliems vakarienę ruošti
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
