Kaip paauklėti mamą?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Mano brolis, būdamas 33 metų vyras, yra visiškai neatsakingas žmogus, prisiėmė paskolų, iššvaistė pinigus, o neturi iš ko atiduoti (turi darbą, gauna apie 1200 į rankas (nedideliam mieste), bet sako, kad neuztenka jam tiek pragyventi), tai dabar galvoja bėgti į UK padirbti kokiam fabrike, sako gal antstoliai ten neras jo, o jei po kiek laiko ras, gal jau turės pinigų skoloms gražinti (kuo aš abejoju, nes jis nemoka tvarkytis su pinigais, taupyti išvis nesuvokia kaip), BET MAN BAISIAUSIA, kad mama jį gina ir aukoja savo gyvenimą dėl jo! Jau ne kartą brolio skolas yra už jį išmokėjusi, vis kartoja, kad daugiau taip nedarys, nes pati nelabai turi pinigų, skolinasi iš draugių, kad tik bankams atiduot. Aš jai vis kartoju, kad leisk jam pačiam prisiimti atsakomybę, leisk jam pačiam srėbti savo shūdus, bet ji tuoj graudenasi, kad tėvai juk tam ir yra, kad padėtų vaikams, kai jiems blogai… NU BLEMBA! Kai vaikui blogai ir jis prašo pagalbos, tai suprantu, kad padėti reikia, bet kai tas vaikas net neprašo pagalbos, o dar pasijuokia iš mamos, jog ji naktimis nemiega apie jo skolas galvodama, tiesiog lipa ant sprando, tai ka aš žinau…. Man galva nebeišneša, kaip kalbėti su mama, kaip jai paaiškinti, kad savo gerumu tik dar labiau kenkia broliui?
Nepaaiskinsit… Kelinta karta panasi istorija, vis tiek Jusu mama jo gailes ir viskas…
up.
mamai – jis vistiek jos sūnus, ir jinai ji jam dar tikrai ne kartą padės. mąstymo jos nepakeisi, pakeist gali tik gal kai kurie įvykiai.
Man atrodo antstoliai ant tėvų skola gali užmest jei gyvenamoji vieta deklaruota ta pati. Bent jau draugei taip buvo kai išvažiavo tėvams uždėjo skolas.
taip, deklaruotas jis tevu bute, nors gyvena kitur. Mama is to ir suzinojo, kad jis vel prisiemes paskolu, nes grasinamieji laiskai pradejo eiti i tevu buto dezute. Ar tikrai pilnamecio vaiko skolas gali isieskoti is tevu turto??
Oo, man irgi šita tema aktuali. Brolis taipogi prisiėmęs paskolų, tik jam 23 metai ir dukrytę turi, kuriai taip pat reikia mokėti alimentus, gyvena pas mus. Tik mano mama nemoka jo paskolų, o jis pats irgi nemoka jau gal nuo gegužės mėnesio, skambinėja iš antstolių, grasina, bet jam nė motais..
Iš patirties galiu pasakyt kad gali
Šioje situacijoje ne mamą auklėti reikia, o sūnų. Reikia su juo pakalbėti. Gal paprašyti jo geriausio draugo ar panelės, kad apšviestų jam protą. Dažniausiai draugų rimti argumentai, pamokymai priverčia susimąstyti.
kad ir kas su juo kalbetu, jis sako, kad jam poxui ant visko. Draugeliai jam tik pagerimui, neturi kazkokio gero draugo, su kurio rimtom temom kalbetu. Su zmona issiskyre, nes ji nebepakente jo poxujistiskumo ant viso pasaulio ir mano mamos kisimosi i ju seimos gyvenima. Naujoji sugyventine nezino apie brolio buvusias skolas, mama nenori pasakoti, kad nepasirodytu sunelis blogas.
ir as manau, kad jam reikia rimbo (kazkuri nare buvo ikelusi rimbo paveiksliuka). Gal netiesiogiai, bet kad pas gyvenimas ji skaudziai pamokytu, priverstu pamastyti kita karta pries imant paskola. Bet kad mama neleidzia jam ismokti gyventi, nenori, kad sunui butu blogai Ir labai pikta ant mamos, ir tuo paciu gaila, nes sveikata jos akyse prasteja nuo nervu del brolio. O jam nusispjaut.
Aš tai bandyčiau apeliuoti į mamos kaltės jausmą maždaug taip: “Ar tu, mama, supranti, kad savo elgesiu tu ir neleidi jam išmokti gyventi atsakingai ir kad TU PATI tik gilini jo problemas? Taip, jam reikia padėti, taip, tėvai yra tam, kad padėtų vaikams, bet ne tokios pagalbos, kokią tu siūlai, jam reikia. Jam reikia pagalbos susivokti, kad jis pats atsakingas už savo klaidas ir pats turi išmokti srėbti savo užvirtas košes. Nukirpk bambagyslę ir padėk jam išmokti gyventi savarankiškai – va kokia tavo pagalba jam reikalinga. Juk nebūsi visą jo gyvenimą šalia ir netvarkysi jo bėdų – o kai tavęs nebus, kas su juo bus? Bus prisidirbęs iki ausų ir taip ir neišmokęs spręsti savo problemų – ar tokio gyvenimo linki savo vaikui?” ir dar padramatizuočiau, kad prasigers, nusinarkašins, prasiloš, pradės nusikaltimus daryti, kad su skolom susitvarkytų ir būtinai dramatišku tonu pridėčiau tą esminį klausimą – ar tokio gyvenimo tu linki savo vaikui? Nebijočiau perspausti, nes racionalių argumentų mamos tokiose situacijose nelabai girdi, reikia užkabinti motiniškus instinktus.
iš tėvų tikrai neišieškos-būkite rami.
ar cia tikslios tikslios zinios? nes kita nare net savo patirtim patyre, kad buna isieskoma is tevu?
grynai tas pats su mano seima, brolis prisiskolina, jam mama sumoka, dar ir namus visus usremontavo jam, nupirko, nuoma moka kazka dar moka, dar ir pavalgo pas mus, o uzdirbes dar pareina paprasyt kad jam ant benzino paskolintumem, kad draugo gimtadienis reikia gi kazka padovanot, dar kad pasiskolino is antanuko litu, dabar reik skola atiduot, poto ziurim prisiskolines is visokiu bobutes paskola ir neatiduoda visu pinigu, taip ir auga skola… mama ten anksciau uz ji mokedavo, pati vis sau kartoja nebeduosiu nebeduosiu pats tegul eda savo shuda bet ziuriu jai vis neiseina. tik mano brolis kokiais 7metais jaunesnis.
ar tu negali isivelti i ta tavo brolio ir mamos nesamone ir ka nors pakeisti?
Visu pirma tai cia plevesa broli reikia protinti, o paskui tik mama…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
