Kaip pakviesti VAIkiną į “pasimatymą”?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki visi Niekuomet nemaniau, kad kreipsiuosi pagalbos į md forumą, bet taip jau nutiko, kad reikia patarimų
Taigi, situacija tokia: esame bendraklasiai, pažystami nuo penktos klasės (dabar dešimtokai). Kiekvieną dieną šiltai bendraujam, juokaujam, neretai einam kartu namo, kadangi netoliese gyvenam.
Na, kaip jau turbūt aišku, man jis be proto patinka. Manau, kad jis man taip pat jaučia simpatiją (iš paskutinių ženklų tai galima suprasti)
Taigi, norėčiau sulaukti patarimų tiek iš vyriškosios pusės (jeigu Jūsų čia yra?!), tiek iš moteriškosios Kaip jūs reaguotumėte, jeigu panelė kviestų kartu eiti miestan? Ar nebūtų keista? Kaip man tai padaryti? Merginos, gal turite patirties? LABAI LABAI laukiu Jūsų pasisakymų!!!
P.S. planuoju kviesti į Kauno eglutės įžiebimą šeštadienį.
Tik dabar supratau, kad jis gali pamanyt, kad jį kviečiu draugiškai, ta prasme, su juo visada bunam apsupti mūsų bendrais draugais, be kurių, atrodo, negali įvykt joks pasibuvimas Ką tuomet daryt? Nes būnant su chebra, jis būna truputėlį kitoks – šneka daugiau jam ir jo draugams įdomiom temom, juokauja ir tt. O man dėmesio skiria mažiau. Tikrai nenoriu šį kartą būti vėl tarp visos chebros, kaip eilinį vakarą.. Jei jis klaus “O kas dar varytu?” Ką man pasakyti? Manau, kad dar nenoriu išsiduoti dėl savo jausmų..
jei nueisit kartu i ta svente, leisk is savo kuno kalbos, zvilgsnio suprasti, kad tau jis patinka kaip vaikinukas.
Tai siūlydama eit, paminėk, kad tik jūs būtumėt, pvz: gal norėtum kartu su manim / dviese nueit..?
Tačiau jei visgi paklaustų “O kas dar varytų?” aš tavo vietoj atsakyčiau: “o tau mano kompanijos neužtenka?” Ką nors šmaikščiai, kad tam tikras namiokas būtų, jog tik su juo nori praleist laiką
Kviesk: gal nueikim 6dieni i eglutes iziebima? Noreciau dviese pabuti
As taip pakviesciau.. Visu 100% suprastu, kad jums jis rupi! ir tada jau manau ivykiai lietusi sava vaga)))
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
