Kaip pamilti save?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Turbūt tokio pobūdžio tema čia jau 100-oji. Bet nežinau kur kreiptis. Atrodo, galėčiau su draugėm apie tai pakalbėt, bet visos problemos šaknys slypi giliai giliai, dalykuose, kurių nesinori niekam pasakoti.
Esmė ta, kad nuo mažens iš mamos negirdėjau geresnio žodžio, tiesiai šviesiai sakydavo, kad baisi, kad nevykus ir t.t. Atrodo, kad nekentė manęs (dabar situacija ne ką geresnė). Negana to, matydavau, kaip tėtis ją daužo kaip kriaušę, bėgiodavau naktimis slėptis lauke, eidavau pas kaimynus. Mokykloje irgi buvo pragaras. Mane arba labai mėgo arba nekentė. Deja, tie visi “HEITERIAI” buvo žiaurūs. Esu ir su mėlymėn ant veido, ir apspjaudyta vaikščiojus.
Nežinodama kur dėtis bandžiau žudytis, nekenčiau savęs visa esybe, neprisižiūrėjau, nemylėjau. Ir dabar nemyliu.
Ko noriu iš jūsų? Patarimų, kaip pamilti save. Planuoju pradėt lankyti sporto klubą, mokausi ir studijuoju. Draugių yra aplink, turiu vaikiną, bet ir jis sako, kad mato, jog tiesiog nekenčiu savęs.
Kaip man tapti patrauklesne? Kokių pvz turėčiau įsigyti drabužių, kurie yra būtini merginai? Kaip tapti seksualesne, bet ne vulgaria?
Kalbant apie mano dvasinį/vidinį pasaulį, tai jis gan išpuoselėtas.. Mėgstu literatūrą, muziką, turiu savo požiūrį, stengiuosi būti su visais draugiška, nesipykti ir vyti blogas emocijas šalin.
Bet išvaizda šiais laikais yra labai svarbus dalykas. Ir šiaip, pamilus save, manau, kad gyvenimas taptų šviesesnis.
Pagelbėkit man..Nebežinau kur kreiptis.
Susirašyk ant lapelio, dabar pat, ką nori savyje pakeisti, ko nori pasiekti, ir veik. Daryk viską, kad tavo svajones išsipildytų, mylėk, ir visa įsivaizduok, kad tai paskutinė gyvenimo minutė, mėgaukis kiekvienu oro įkvėpimu. Dar padėtų daug daug veiklos. O šeip pasipasakok vaikinui, manau tau reikia išsišnekėti, jei juo pasitiki, tai pirmyn.
tiesiog daryk tai, kas tau teikia malonumą ir kuo mažiau kreipk dėmesio į tai, ką kiti sako apie tave. Jeigu tu kažko nori, imk ir daryk, čia ir dabar, o ne nuo pirmadienio, nuo Naujų Metų, ir pan. Imk ir pradėk nuo šios minutės. O kad būtų lengviau, susitark su vaikinu, kad kiekvieną rytą jis tau sakys: aš gražus ir tu visai nieko. O tu jam atsakysi: aš graži ir tu visai nieko. Gerai veikia, sėkmės
Pamylek save.
@lifeisparadise , būtinai taip ir padarysiu.. mėgstu visokius “must do list’us”
@pancita , labai stengiuosi nekreipti dėmesio į tai, ką sako aplinkiniai, gal sunku dėl to, nes visą gyvenimą girdėjau neigiamus mamos žodžius.. ir tai labai gramzdino į visokias depresijas.
Vaikino būtinai paprašysiu, kad padėtų.. ) Nors nesinori jo velti į tokius dalykus, bet gal bus daugiau motyvacijos..
@myyce , šmaikštu )))))) būtinai pabandysiu
Pamylesi, ir pamatysi, visai neblogai gaunasi ir pamilsi save man tai juokas ima, is tu zmoniu, kurie sako, as storas ir valgo saujom traskucius. Jai tu nori, tu darai, o jai nedarai, tada ir galvos nereikia sukt, siaip gali buti, kad zmones yra ne tie kurie turetu buti aplink jus
Ir kiekvieną rytą atsikėlus galvok, kad tai bus ypatinga diena, pasamonej uzsifiksuos ir tikrai atsitiks kažkas nuostabaus. Prieš išeidama stenkis kuo geriau atrodyti, priduos pasitikėjimo savimi. Eik išsitiesus, šypsokis, tegul visi mato kokia tu esi laiminga.
Nu visiškai sutinku su tavo nuomone (gal nieko tokio, kad sakau “tavo”. Pati nesu iš tų ryžtingųjų. Bet man gal labiausiai trūksta palaikymo. Aš toks žmogus esu, kuriam reikia pagyrimo, kuriam smagu, kad su manim pasidžiaugia kas nors. O to niekas nedaro kartu su manim.. Ir viskas tik dėl to, kad nemyliu savęs. Nes atrodo, jei man gerai, tai ir gerai, nieko daugiau nereikia. Problemą suvokiu aiškiai, bet nesugebu jos pašalinti. Per tiek metų visa tai įsišaknijo ir peraugo į kažkokį nepilnavertiškumo kompleksą.
Is kur tu ? Palaikysiu as tave
Draugės sakė, kad neįsivaizduoja manęs liūdinčios ir pan. Aplinkiniams atrodau laiminga, bet aš kažkokia susikausčius. Užkalbina koks vyras/vaikinas, iškart raudonuoju, gūžiuosi, stengiuosi pabėgt kuo greičiau, nesileist į pokalbius.. Toks visuomet pasąmonėj užsifiksavęs dalykas, kad niekam tikusi esu.. Ypač kai būnu su draugėmis, kurių pasitikėjimas jau per kraštus liejasi ir labiau panašėja į savimeilę. Bet šalia tokių žmonių būdama jaučiuosi absoliutus 0.
Iš kosmoso
Kosmosas tai ne miestas, as is alytaus, ir butu visai faina iseiti su kazkokiu zmogum po parka pasivaiksciot. Kavos atsigert. Pasneket
Deja, aš esu kaunietė.
Ir jei nemeluoji, tai labai džiugu, kad dar yra žmonių vertinančių pasivaikščiojimus po parkus ir pašnekesius
Jai pati savęs nemyli, taip kaip kitiem tave mylet?
Bunu ir kaune! siaip tarkim, man iki kolegijos koki 3-4Km per miesta, jai oras geras, einu sau neskubedamas, nusiperku bandele, kavos, ir keliauju megaudamasis, tik tiek, kad vienas
To aš ir noriu, pamilti save. Noriu sužinoti, kaip merginos įgauna pasitikėjimo, kas joms teikia pasitikėjimą.. )
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
