Kaip panaikinti nerima
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pagrindine jis kyla del mokyklos. Pastoviai. Atrodo kas cia tokio- koks darbelis ar siaip, kreivesnis zvilgsnis ir tuoj susigadinu nuotaika visai dienai. As suprantu, kad cia nenormalu, bet as nemoku su tuo tvarkytis ir saves kontroliuoti, vis sirdis jauciasi plaka gana stipriai ir ta baime tokia .
Kai saves paklausi, o kodel bijau- kokios mintys tau kyla? Ko bijai? Patikek- mokyklos bijoti nereik… Ten esanciu irgi..
Galvoju, kad nebera jegu ir noro stengtis, taciau vistiek privalau mokytis, nes kitaip pazymiai smarkiai kris. Parejus norisi pailseti, bet yra darbu. Norisi iseiti, nera su kuo. Klaseje nesu atstumta ar tokia, kuria ignoruoja ir kuriai meto pastabas, taciau esu tylesne ir turiu ta toki nevisavertiskos, nelabai smagios ir besimokancios klasiokes statusa, kuris man nepatinka. Pacioje klaseje atmosfera nesmagi, didele konkurencija. @dajo
Tikrai manau turiu galimybiu istoti i gera specialybe, kad ir susijusia su medicina, taciau nebesinori gilintis ir viskas tapo nebeidomu, nes labai prasta savijauta is vidaus
Pirmiausia reikia pozityviai apie save mastyt- va jau gera pradzia- kaip pavyzdi- as nesu atstumta, as protinga, manes neuzmabina- kas man trkdo prie to pridet dar – pvz., as pasijuoksiu su kitais kartu is pasakojimu, as paklausysiu pokalbiu ir juose dalyvausiu ir tt konkurencija? Kame? Juk balo didumo neitakoja pasaliniai- itakoji tik tu!!!!
Konkurencija tame, kad klasiokai labai nedraugiski ir pagalbos sunkiai sulauksi, tai ir ta aplinka tokia slogi, ko kitose klasese nebuna. Aisku yra draugisku, bet vienetai. Ir dar laabaai daug bambekliu man persiduoda tai, kai pastoviai aplinkui tai girdziu . Nezinau tikrai, kiekviena vakara galvoju ir kas svarbiausia nieko neisgalvoju, ka man daryti, kad dingtu sitokia i nevilti varanti busena. Ir nesinori man baisios jautruoles vaidinti,nors manau, pasaliniai visai nepastebi ir nezino, kad taip sumautai viduje jauciuosi ..
Patarimas iš patirties-keisk aplinką (klasę arba mokyklą). Atrodo pradžioj bus baisu, kad gali nepritapti, bet rizikuoti verta, geriau nei kankintis toj klasėj kuri nedraugiška, ne vieninga. Papasakosiu iš savo pusės kaip man buvo. Nuo šio rugsėjo pakeičiau mokyklą, nes anoj tiesiog negalėjau ištvert, klasiokai užsisėdę, net auklėtoja apkalbinėdavo mane su jais, žodžiu žiurkynas kaip reta, tad pakeičiau mokyklą nors iki jos dabar nusigaut trigubai ilgiau užtrunka, bet verta dėl savo pačios gerovės. Pradžioje labai bijojau kad nepritapsiu, tačiau nustebau kokie visi ten draugiški ir ne tik mano klasėj, bet apskritai, mokykloje visai kita nuotaika tvyro, teko aišku truputį petsilaužti, būti drasesnei, stengtis bendrauti labiau ir visa kita, kad nors kiek pritapti ir štai dabar aš pilnai patenkinta, kas manęs nieks neslegia, emociškai nespaudžia, pažymiai žymiai pagerėjo net ir nejaučiu jokios konkurencijos
Kuo didesnis kolektyvas, tuo daugiau jame susiskaldymo. Neįmanoma visiems gražiai sutarti dėl skirtingų charakterių, auklėjimo. Tą, manau, patyrė visi (vieni labiau, kiti mažiau). Pavyzdžiui, savo laiku man buvo labai nesmagu, daug nervinuosi, nes nuo mažens esu daugiau individualistė, intravertė, be to nemėgau padlaižiauti kažkokiems lyderiams (nors nesakau, jog savų minusų nematau, iš mano pusės irgi buvo netinkamų veiksmų, kurie ne visada skatino bendravimą). Tačiau išvada tokia: kas tais laikais atrodė košmaras, šiai dienai juokinga. Niekaip nesuprantu, kodėl tiek nervinausi. Gaila, kad žmogus neturi ,,pochuizmas ON” mygtuko, tad jeigu esi jautresnis, tai kiti kaip vampyrai suleidžia iltis ir siurbia tave
Labai gerai pasisakete, norejau kazka panasaus issakyti, bet labiau mintyse sukosi del to, kaip sekasi “pochuistams”
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
