Kaip pasakyti vaikinui?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Galbut pasirodysiu materiali, be vertybiu zmogus. Ar jums yra pasitaike, kad vaikinas baisiai rengtusi, neturetu graziu rubu ? Kaip jam pasakyt, kad man nepatinka jo apranga ? Nu zinokit man geda kartais ir buna i namus parsivest su tokia apranga arba kur i viesuma eit. Pati rengiuos, tai ka randu akropoliuose, internetinese parduotuvese kaip asos, riverisland, newlook, stengiuosi suderint rubus. Na apsirengti kad butu dailu ir man tiktu. Turiu taip pat broli,metais vyresni, kuris man kaip pavyzdys, kaip bx skaitosi graziai apsirenges ( aisku, jis kai apsirengia ateina kartais manes pasiklaust kaip atrodo, a graziai, a dar ta ar ana benesiot ar mest lauk) . Esme tame, ar jus vaikinui ka sakytumet apie tai ? Kaip sprestumet tokia problema?
Pažįstama situacija Kažkaip gražiai pasiūlyk jam, ar nenorėtų pakeisti stiliaus, pasakyk, padėsianti jam tai padaryti. )
manau tiesiog pati si bei ta nupirk, patark kai kartu apsipirkinesite. Arba paprasyk ka nors jam neiprasto, bet tau grazaus ir stilingo pasimatuoti, pasakyk kad graziai atrodo
kad mes dar ne karto nevarem kartu apsipirkineti. Jis retai vaziuoja apsipirkt rubu, per musu draugyste viena kart vaziavo ir tai su tevu. Jam jau 22m.
Palikt del to kazkaip butu ziauru nors jis sake, tu sakyk, kas blogai, ka man keist reikia, o man gumulas toks gerklej kad negaliu pasakyt, ka isitikruju manau apie jo apranga. Tai cia sukuriau tema, gal kas zinos, kaip neizeidziant zmogaus ta pasakyt
22m. nieko nereiškia, būna, kuriems 26 m. ir dar nemoka
Nu nekazka tokia situacija, as tai pasiepciau nesmarkiai sakyciau kokias cia kelnes apsimovei, tau netinka, ar dar ka nors..
O tai kur jis perka rūbus? Gal jis neturi pinigų pirkt rūbų iš akropolio?
Nu jeigu jau draugauji, tai ir kalbama manau turi būti be jokių baimių. Kartais net geriau, kai kažkas pasako tik tada pastebi ką ne taip darai.
Mudu tai vienas kita pasikritikuojam arba pagiriam šeip tai nežinom jūsų bendravimo, galit pasakyt vaikinui, bet jeigu įsižeis? Arba pamėginkit vis jo paklausti kaip aš atrodau, gal ir jis paklaus poto
man atrodo, kad turguje. Del pinigu kaip yra as nezinau tiksliai, bet bendravimo pradzioj ir dar neseniai sake, kad jam su pinigais niekad problemu nebus. Dirba normalu darba, alga 2tukst ligu yra, aisku buvo pora men, kai maziau gavo del tam tikru aplinkybiu. Ten dar sake, kad tevai, jei reikia duoda ir pan . As irgi galvoju, kad su pajamom negerai, bet kad jis sakosi, kad turi tu pinigu ir “tipo” nemazai. Bet as pati tuo netikiu, nes nesimato kazkaip ant jo paziurejus . Nu nezinau, kaip jo uzklaust a nenoretu pasikeist garderobo geresnese parduotuvese
Mano vyras pvz labai mėgo laisvalaikiu polo marškinėlius nešioti, o man žiauriai jie nepatinka. Tai aš po truputį pati vis jam pradėjau pirkti kitokias maikutes, marškinukus laisvalaikiui ir per beveik metus laiko išstūmiau tuos polo iš jo garderobo Jis gal net pats nepastebėjo
Man ir panašiai būdavo, po truputį pradėjau vedžiotis į parduotuves, rodyt kur kas kaip, sakyt, kas gražu, kas gal nelabai. O dabar, kai gyvenam kartu, tai jei nepatinka kokia maikutė ra kas, tyliai paimu ir išmetu
Na, visų pirma nebijok pasakyti to, kas tau nepatinka. Įžeisti nesinori, suprantu. Tik va to kaip tai pasakyti aš nepatarsiu. Gal draugas šiek tiek pagyrūnas, jei sako, kad turi, o nerodo, o, o, o galbūt jis kam nors taupo. Gali būti, kad jam atrodo geriau pinigus kitur išleist, nei ant rūbų akropolyje. Tai, kad ir tam pačiam turguj galima normalių rūbų susirasti, tai įdomu kaip tavo draugas rengiasi iš tiesų. Kardano lygio toks?
Sugalvokit, kad va, reikia nueiti į kokį nors teatrą ar koncertą. Pasakykit, kad norit nusipirkti naują suknelę ir pakvieskit jį eiti kartu. O tada sustojusi kur nors prie vyriškų drabužių imkit ir pasakykit, kad va, pažiūrėk kaip gražiai atrodytum su tais marškiniais ar kelnėmis, ar kažką pan. Va, į teatrą abu gražiai nueitume, dar kada apsirengtum, gal nusipirk?
Tai arba moka apsirengt, arba nea. Galima visur rast tų drabužių ir pigiau , ir padėvėtuose, ir turguose galima rast stilingų, ne piniguose čia esmė. 🙂 tiesiog reikia pagaliau nebijot pasakyt, ypač jei pats paklausia… Nu įsižeis, tai įsižeis, čia ne toks dalykas, kurio savyje žmogus pakeist negalėtų :-))
Buvo ir man tokia situacija, rengėsi vaikinas ne baisiai, bet tiesiog per daug paprastai ir pilkai, tai aš ir sakau “viskas, gana tau rengtis tais rūbais, kuriuos mama dar paauglystėj supirko, varysim pirkt naujų” Ir taip po truputį, po truputį, nors ir spyriodavosi jis, bet aš vadovaudavau ką pirkti, nes jis pats stiliaus suvokimo nelabai turi.. Vėliau, jau kai apsirengdavo naujais rūbais, pasirodydavo mamai, sesei ir jos pagirdavo, tai jau pradėjo pasitikėt manim, dabar savo stiliste vadina
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
