Kaip priimti save ir savo kūną
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, merginos. Na, mano istorija labai ilga, tad geriau net neverta pasakoti nuo pradžių. tiesiog noriu paklausti, ar jums teko, o gal ir dabar tenka išgyventi jausmą, kai esate nepatenkinta savimi ir jaučiatės ,,nejaukiai” savo ,,odoje”? Turiu omeny, kad Jums nepriimtina Jūsų figūra, svoris, matmenys, galbūt veido bruožai? Ir tas savęs nepriėmimas neleidžia Jums gyventi pilnaverčio gyvenimo? Aš, pvz, sirgau anoreksija, dabar taip pat riboju maistą, nors nebesu skeletas, bet esu vis tiek liekna ir jaučiuosi ne kaip savo kailyje. Bijau, kad maistas, valgymas, kilogramai nusveria mano šeimą, draugus, dvasinį gyvenimą ir nebežinau, kaip save priimti tokią, kokia esu?..
Ar jums teko tą patarti? Gal galite pasidalinti? Būsiu dėkinga!
Psichologų pagalbos reikia.
Nepadeda. Per daug ilgas procesas, reikėtų eiti metų metus.
Nejau visos merginos jaučiasi gerai ar bent jau patenkintos savo kūnu ir nė karto nebandė laikytis dietų, eiti į sporto klubus ir pnš?..
Laikymasis detu,sporto klubas ne tas pats,kas anoreksija,is jusu pasakymo aisku,kad dar nepasveikot
Na, daugeliui sporto klubai tampa obsesija ir persisportuoja. Beto, klystate, jei manote, kad visos einančios į sporto klubus sportuoja dėl sveikatos ir valgo, kaip dera valgyti moteriai ir apskritai – sveikam žmogui.
Ir aš tikrai nesakau, kad pasveikau.todėl ir klausiu jūsų, kaip kai kurioms pavyko susitaikyti su savo kūnu ir pačia savimi.
Dėkoju už pasisakymą! būtinai peržiūrėsiu video! O dėl problemos masto pritariu – šiais laikais tai itin opi ir aktuali bėda.
As turiu panasia beda, kai nuolat sau atrodau per stora, nors is kitu vis gaunu klausimus “ar tu valgai???”. Taciau pati sau laaabai nepatinku, atrodo visur kur tik galiu suimti oda, per ta vieta jauciuosi stora ir pikta ant saves, nes labai megstu saldumynus ir tik suvalgius keleta saldainiu iskart jauciuosi dar storesne. Jauciuosi gerai tik tada, kai visa diena bunu suvalgius tik pusrycius ir nera jokio pasiputusio pilvo ir taip, as buvau ta, kuri sulauke ne paichologines pagalbos, o pasakymo “ai neprisigalvok”, taciau pati bandau logiskai protu mastyt ir vis paziurejau veidrodyje i save pasakau “oo, gerai atrodai”, nes manau, kad reikia pradeti nuo tokiu paprastu dalyku ir viskas pasitaisys ir labai padejo pakeista plauku spalva, kosmetika, siek tiek rubai autore, jei galeciau kazkuo padeti, parasyk
Man dažnai paskaitinėjus apie mergaičių/merginų/moterų besąlygišką norą būti gražioms, lieknoms ir t.t., kyla tik vienas klausimas – kodėl mergaitės/merginos/moterys nenori būti protingomis? Kodėl jų autoritetai yra modeliai ar įžymybės, bet ne mokslininkės (rašytojos, teisininkės, verslininkės ar bet kurios kitos savo srities profesionalės)?? Na kodėl taip yra???
Pasikeisk ir tada priimsi.
Tam ir reikia kartais net kelių metų. Per dieną/savaitę/mėnesį tikrai savęs nepamilsi, ypač sirgus valgymo sutrikimais.
Nėra tokio mygtuko op įjungiau ir visos problemos praeina. Turit dirbti su savimi, dirbti su psichologais/psichiatrais- kitaip nebus. Dideli rezultatai iš mažų pastangų nesigauna
aš irgi sirgau anoreksiją, tiesą sakant, nebeatsimenu to jausmo, kai esi visiškai patenkintas savimi, net ir dabar kas kurį laiką išsirenku savyje kažkokį bruožą, kurio pradedu nekęsti labiausiai, tai nosis, tai kojos, tai dar kas nors ir taip be galo
Turiu panašią problemą. Tik nesirgau jokia anoreksija ar bulimija. Nuo paauglystės metu svorį. Numečiau +-30kg, bet iki šiol vistiek šūdinai jaučiuos savo kūne. Kaip kažkuri sakė, jaučiuos gerai tik tada, kai pavalgau pusryčius, jeigu valgau saldainius ar nesveiką maistą iškart jaučiuos pastorėjus melejonu kg ir kiekvieną kartą žadu, kad šis kartas bus paskutinis. Kai vaikinui skundžiuos, jis atšauna “sportuok”, tai vat ir bandysiu, gal tada kažkas pasikeis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
