Kaip prisiversti eiti dirbti nemegstama darba?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Taigi kaip? Darbo ieskau prekybos srityje, bet i tas vietas kur mielai dirbciau manes nepriima. Gal ir pati del to kalta, nes kai labainoriu i kokia vieta pradedu ziauriai jaudintis ir sneku ne visai tai ka reikia. To pasekoje manes nepasirenka. O gal lemia ir kokios kitos priezastys. O i prekybcentius eiti dirbti nenoriu. Gal kkuri zino koki buda kaip prisiversti eiti ten darbintis ir dar itinkinti darbavi kad ten dirbti noriu. O darbo tikrai reikia, bet niekai negaliu perlipti per save, net miegas sutriko, nes nuolat apie tai galvoju.
As tai visada sakau, kad smegenims visada yra sveikiau, kai zmogus apskirtai dirba…megstama ar nemegstama darba, nes maziau lieka galvoti ir depresuoti o dirbdama nemegstama darba toliau puikiai galesit ieskoti megstamo darbo…o tuo tarpu galbut tam nemegstamam darbe turesit puiku kolektyva ir siaip susigalvokit kaip save apsidovanosit, gal tada nusipirksit kokia suknele, gal susitaupysit ir galesit nueiti i kokius kursus, kurie padetu gauti megstama darba
Nemanau (ir net labai nuosirdziai), kad visas human life span yra toks ilgas, jog galetum sau leist dirbt isvis nemegstama darba…Taip pat nesutikciau su poziuriu, jog bet kokia veikla vistiek paskatins nutolint depresinius jausmus. Galbut pades butent tuo metu (grynai darbo periodu), bet paciu -podarbiniu metu, smogs, kaip reikalas. Tai cia totaliai ne win win situacija.
Autore, o jums, kaip suprantu, siuo metu finansiniai reikalai spaudzia susirasti bet koki darba ar jau tiesiog jauciates per ilgai to darbo beieskanti ir vis nusivilianti?
Darbo ieskau tikrai ilgai, dirbau laikinus darbus, kad namie nesedet. Net prisiverciau eit i toki kuris nepatinka ir ne mano sveikatai, nes zinojau, kad jis laikinas, tai siaip taip istempiau. Anksciau dar galejau rinktis. nebuvo tokios dideles butinybes dirbti. Dabar pasikeitus situacijai, turiu butinai pradeti dirbti, nes reikia pinigu. bet vien pagalvojus, kad 12 val turesiu dirbt nemegstamoj vietoj varo i depresija. Pazystamu neturiu kad padetu susirast koki geresni darbeli. O apie saves apdovanojima, net negalesiu pagalvoti, Nes uz minimuma sumokejus mokescius ir pasilikus pinigu pragyvenimui nedaug kas liks. Zodziu , nei pakarta, nei paleista jauciuosi.
Aš prisimenu iš juodos nevilties nuėjau dirbti į gamybą prie maisto, kur gyvenime negalvojau, kad nueisiu. Stengiausi rast pliusų: kad arti namų, geras grafikas ir t.t., na ir aišku, su ta mintimi, kad viskas laikina ir dar nušvis geresnis rytojus. Darbas žiaurus buvo, bet kolektyvas-puikus, prie darbo ritmo irgi greitai įpratau, net ir patiko savotiškai ten viskas
Aišku, esminė priežastis irgi buvo finansinė, reikėjo jau bristi iš skolų, kai ilgai nedirbau. Sau bent mažus tokius tikslus susidėliokit, bent menkus privalumus suraskite ir gal taip bus lengviau. Suprantu visiškai tą būseną, kai atrodo, kad viskas beviltiška. Dabar irgi dirbu už MMA, irgi visai neapsimoka, nes praktiškai vis tiek skolon tenka gyventi, bet yra kaip yra.
Bandau ieskot tu pliusu, bet jau kai atrodo kad itikinau save islenda maza baili mergaiciuke ir sustabdo visa procesa. Ech… Aciu uz patarimus bandysiu toliau su savim kovot.
Suciulpk sedatif
mane ir uzknisa darbas. tik tiek, kad ne minimumas, nesunkus fizinis darbas.. visi myli ir gerbia, bet siaip uzknisa
Dirbciau ir as toki darba jei tik kas priimtu. daugiau nei minimumas visi gerbia ir myli , nesunku fiziskai. Tia ta uzknisima galim a ir pakentet.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
