Man 18 metų, rudenį būsiu 12-okė. Nepritampu prie klasiokų, nes neturiu nei gražių rūbų, nei naujo telefono, nei batų naujų-nieko…. Kažkiek užsidirbu slapta nuo tėvų pridavinėdama metalą, bet man neužtenka, nes geri daiktai tikrai brangūs… Mano tėvai absoliučiai nesistengia manęs apipirkt, nors ir kiek prašau… Mama dirba kvalifikuotą darbą, bet teisinasi, kad jos didžiąją algos dalį suryja mokesčiai už butą, maistą, nes tėtis dirba vos pusę etato. Mano tėtis-tinginys, kažkada jaunystėj metė mokslus iš tingėjimo, visąlaik dirbo juodus darbus, o dabar, nors pusę dienos “prakimarina” darbe, nesiieško dar kur kitur padirbėt, nes nenori…. Mama jį verčia, bet jis ją siunčia vienon vieton…

Mane ima toks pyktis ant tėvų…. Kaip priverst juos pasikeisti ir uždirbti daugiau pinigų??? Aš matau, kad jie gali, bet nenori stengtis. Visi kaimynai jų amžiaus po užsienius tąsosi, tai ko mano tėtis negali vykti į Norvegiją žuvelių iš jūros patraukti??? Angliškai jis moka, be to, kaimynas įdarbintų, bet jis nenori, bjaurybė… O mama ko teisinasi, kad turėdama aukštąjį prasto darbo nedirbs, plius senelę prižiūrėt reikia… Kam jai ta senelė??? Juk ji jai-anyta, ne motina, tad tėtis tegul ją žiūri… Padėkit, patarkit, ką daryti, kad tėvai keistų savo požiūrį, nes aš labai kenčiu… Klasiokai bomže vadina, niekur nekviečia… Gal man mesti paprastą vidurinę, eiti dirbti ir neakivaizdžiai užbaiginėt 12-tą klasę???