Gražiu viršeliu. Spalvotais piešiniais. Pradžioj – nevarginančiom istorijom, kurias galima perskaityt per kelioliką minučių – kad vaikas neprarastų noro perskaityt iki galo, jam nepasidarytų nuobodu.

visų pirma, tai skaityti jiems pasakas, kol patys nemoka to daryti, kai paauga, mokyti skaityti

Pagrindinis dalykas butu suaugusio skaitymas kartu su vaiku. Visiems zinoma, kad mazi vaikai kopijuoja suaugusius, o tevai vaikams apskritai yra autoritetas. Tad, jei tevai skaito, akivaizdu, kad skaitys ir vaikai

Sutinku su nuomone,jei tevams knyga nebus svetima ir svarbiausia skaitys vaikui,tai jis naturaliai pats augs su knyga,tai taps neatsiejama gyvenimo dalimi is pradziu pasaka pries miega,po to pats mokedamas skaityti mielai paims i rankas knyga.Bent jau mano atveju yra butent taip,nuo mazumes prisimenu save skaitancia,db skaitau dukrytei,ir ji jau po truputi skaito pati,labai didelis domejimasis knygomis

Tokios temos izangoj kalbeciau kazka tokio, kad reikia ismokyti vaikus ne tik tiesiog skaityti, sudedant raides, skiemenis, zodzius ir sakinius, bet taip, kad skaitymas teiktu didziule laime. Taigi, reikia mokyti ne tik tiesiog skaityti, bet kartu ir diegti meile literaturai

labas

mano manymu, skaitymas -tai geras įprotis praplečia vaiko žodyną, lavina vaizduotę, formuoja raštingumą, minčių dėstymą, skatina domėtis jam patinkančiais dalykais (žaidžia su žaisliniais dinozaurais, prašo knygos apie dinozaurus ir pan.) ir t.t.

klausimas kaip sudominti? nuo kudikystės savo vaikui nuo 6 mėn. kiekvieną vakarą skaitau. Dabar jam 5 m. Jeigu atsitinka taip kad turi manęs lovoje palaukti kol galėsiu paskaityti, pasiima knyga ir ją pats “skaito” (varto, žiūrinėja, tirinėja).

Didelis tėvų indėlis – pavyzdys. Jeigu tėvai prie PC, ar prie TV o vaikui sako kodėl tu neskaitai? mh.. o kodėl turėčiau? Jūs juk neskaitote… – tikriausiai taip atsakytų bet kuris vaikas.

Net jei vaikui ir 15m . ir jis jau puikiai moka skaityti – tėvai turėtų jiems skaityti ( nors kartą į savaitę…) – juk paauglystė sunkus laikotarpis, ir kartais sunku rasti bendrą kalbą – knyga galėtų būti tiltas. Gali juk ir vaikas tėčiui paskaityti apie šiuolaikines technologijas, o dukra mamai Šekspyro Sonetus, ar ne?! ( kaip būtų miela…)

Mes kartais darome skaitymo valandėlę ( po žinių iki labanaktuko) – pasiimame kiekvienas savo knygą ir skaitome (žinoma nei PC, nei TV tuo metu neveikia).

Nors pati prisimenu, mokykloje per visus iki galo perskaičiau tik vieną knygą (Altorių Šešėly). Esu įsitikinusi, tai todėl, kad mokyklos siūlomos knygos buvo neaktualios, “nekabinančios” ir jų tokių buvo tiesiog per daug )

p.s. įdomi potemė, ir manau ne tik 10kl moksleiviams, bet ir jų tėveliams… jiems gal ir labiau

Paciam vaikui visos knygos neretai gali atrodyt vienodos ir vaikas sugeba jas rinktis tik pagal virseli ir paveiksliukus, todel suauges, noredamas, kad vaikas skaitytu, privalo parinkti konkreciam vaikui tinkamas, o svarbiausia patinkancias knygas, nes priesingu atveju, vaikas ne tik nenores skaityti, bet ir jausis verciamas daryti tai, kas jam neidomu ir nepatinka(skaityti netinkama knyga).

labiai gerai eiti su vaiku I biblioteka. ten tikrai daug puikiu knygu,vaikams idomu paciam issirinkti. po to namuose jas visas tyrineja ir leidziu is triju skaityti tik viena,kitu-neskaityti,jei nesinori. Ir labiai gerai pirmus puslapius padeti paskaityti greiciau ,tuomet toliau greiciau “uzsikabina””-turi sudominti,kartais po kokiu 10 psl as paskaitaukad gfreiciau ivykiai “Uzsuktu”/,,,,,,,

Reiktu manau nuo mazens pries miega, paskaityt kokiaAndersono pasaka atsimenu manskaitydavo kartais, paskui vaikui duot issirinkt knyga, ypac tinka pasakos, kazkada ju maniake buvau skaiciau labai labai daug pasaku ir megstu knygas ir dabar

gaila, kad ne šią potemę pasiėmiau

Nors gal ne į temą bet aš asmeniškai nemėgstu skaityti knygų mane versdavo nuo pradinių klasių skaityt ir atsiskaitinėt, tai nežinau iki šiol neskaitau. Net 12klasėj altoriaus šešėlį tepaskaičiau 10puslapių ir ji man atsibodo. Ir manes net netraukia nei paveiksliukai nei kas. Va nebent iki šiol yra istrigę aleksandras diuma, ernestas hemingvėjus. Vat mažiems pasakas galiu skaityt bet kurios nėra ilgos. Bent aš vis dar neišaugau iš pasakų senų ypač kur visos knygos spalvotos ir vienoje daug pazakų iki šiol jas turiu ir paskaitau kartais. O šiaip tai mane erzinau kai knyga su daug puslapių ir nekabliuojanti tai išvis ją į šalį numetu.

Mano šeimoje vienintelis senelis tikrai myli knygas.

Bet jo vieno užteko, kad aš iš vis būčiau fanatikė, brolis, kaip jaunesnės kartos ir vaikinas, irgi skaito labai daug.

Ir tai nėra toks dalykas, kurį gali priversti. Tiesiog kai matai meilę knygai kiekvieną dieną, tai ji ir užsilieka, mano nuomone.

Vissskai pritariu fuzzy! Tiek man, tiek mano sesei pavyzdys yra tetis, is jo atsirado meile knygoms, kuri jau nedingsta apie 20 metu. Nuo mazens iki siandien matau kaip teciui tai teikia malonuma, todel ir as turiu ypatinga meile knygoms!

Sesuo dabar laukiasi ir kaip tik perskaite knyga apie protingiausius pasaulio vaikus, tai net ten parasyta, kad jei norit, kad jusu vaikas skaitytu knygas nereikia jo versti, tiesiog reikia rodyti jam pavyzdi, tai yra daryti tai patiems

Nepirk jiem iskart visokiu ipadu

Visu nariu pasisakymai yra tiesa. Bet nepamirsk vaiku kurie niekada neskaitys ir jiems neipirsi knygu jokias piesineliais ir pant. As nemanau,kad norint uzauginti laiminga, gera vaika jis privalo skaityt. As kalbedama rinkciausi sia pozicija, kad jei vaikui tai neidomu reik uzimt kita lavinamaja veikla