Sveikos,

Norėjau jūsų patarimo ar pasisakymu.

Bendrauju su vaikinu jau apie metus. Jis tikrai man patinka, yra rūpestingas,geras, nuoširdus.

Per jo draugą sužinojau,kad aš jam patinku. Tikrai labai apsidžiaugiau, nes aš jam taip pat simpatizavau. Vis sunkiau buvo eiti susitikti su juo, kai tai žinojau. Tiesiog spurdėjau, negalėjau ramiai į tai reaguoti. Na kadangi neesu drąsi, tai nieko nei sakiau, nei dariau. Maždaug prieš du mėnesius jis man prisipažino,kad aš jam patinku, bet pasakė juk reikia mums dar daugiau laiko praleisti kartu,pamatyti vienas kitą įvairiose situacijose,kad galėtumėm būti kartu. Na aš jį supratau, atsakiau jam tuo pačiu ir sutikau su jo pasakymu. Bendravom toliau, viskas buvo puiku, bet tai tęsės ne ilgai. Po kurio laiko, jis pradėjo neskirti tiek daug laiko mūsų buvimui kartu. Pradėjau pastebėti kai jis bendrauja su kitomis. Na kadangi jis buvo prisipažinęs, kad aš jam patinku, tai aš jam viską pasakiau apie tai (Jo, labai pavydėjau jo ), kad mes tolstam vienas nuo kito ir kad pradedu juom abejoti, kad aš jam tikrai patinku. Jis reagavo sakyčiau visiškai šaltai mano atžvilgiu ir pareiškė, juk jam taip pat reikia bendrauti su kitom ir jis joms negali atsispirti ir skaudinti jų vien dėl to juk aš jam patinku. Po šiai dienai viskas tas pats, jis man sako, juk aš jam patinku , bet taip pat negaili nei dėmesio nei laiko kitoms. Nežinau ką daryti. :/ Galbūt man vienai čia taip atrodo, kad jis neturėtu taip elgtis?