Kaip susipažinti su tėčiu?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Man 25 metai ir niekada nesu mačiusi savo tėčio. Tiesiog kai mama pastojo, jie išsiskyrė ir niekada nebebendravo. Gyvena kitame mieste jis, sukūręs šeimą, turi vaiką. Turiu susiradusi visus jo kontaktus – adresą, telefono nr., žinau kur dirba ir t.t. Suprantu, kad naivu būtų manyti kad bendrausim mes su juo, bet labai labai noriu jį bent pamatyti ir, žinoma, labai norėčiau susipažinti, bent pakalbėt. Visgi tėvas. Bent iš smalsumo.
Tai klausimas toks – kaip man tai padaryti? Tikrai nenoriu žmogui šoko įvaryti, kai po tiek metų ateina nepažįstama mergina ir sako – labas, aš tavo dukra Nuvažiuoti į tą miestą galiu, bet kaip jūs manot, ką daryti toliau? Paskambinti? Palaukti po darbo ir prieit? Į namus, aišku, nesibrausiu, kur jo šeima. Kaip darytumėt jūs?
siūlyčiau nusiųsti laišką su savo kontaktais ir leisti tam žmogui pačiam imtis kito žingsnio. Nenoriu skaudinti, bet jei jis norėtų bendrauti, būtų radęs kaip tą padaryti per tiek metų, net jei ir nebendrauja su tavo motina.
O mama jam buvo sakiusi, kad susilaukė jūsų? Turite jo pavardę? Mama gavo alimentus?
Tai autore juk supranta, kad jis gali nenoret bendraut ir tt, ji tik nori pamatyt ji ir pasneket, o ne tapt jo gyvenimo dalim, ko iki siol nebuvo
Tai kad jis bendrauti nenori, aš suprantu. Dėl to ir sakau, jog esu pasiruošusi tam, kad bendrauti jis nenorės. Ir jei nusiųsiu tuos kontaktus, greičiausiai nieko ir nesulauksiu. Bet jei bendraut jis ir nenori, aš noriu jį pamatyt.
kam to reikia, jei jam Tavęs nereikėjo 25 metus?… įdomu tai įdomu, bet..
Apie mane jis žino. Bet po to nebendravo su mama. Aš turiu mamos pavardę, su juo nieko bendra. Jokių alimentų mama niekada iš jo neprašė.
o ką galima pasakyti žmogui, kuris nerodė jokio noro tą daryti 25 metus?
o jis zino, kad jus esate?
O kam? Jei tėvas žinojo apie dukters egzistavimą tiek metų ir nenorėjo bendrauti, būtų visiška nesąmonė įsiveržti į žmogaus gyvenimą. Gal autorė gimė prieštaraujant tėvui ir motina gimdė sau (juk būna tokių nesąmonių)? Visko gali būti. Reikia daugiau informacijos.
Jei tėvas žinojo apie autorę ir per tiek metų nebendravo, vadinasi, tam buvo priežastis. Ir nemanau, kad puiki mintis „nustebinti tėtį“. Pamatyti galima ir nebendraujant su žogumi.
O Jums nebūtų įdomu bent pamatyti žmogų, kuris, vis dėlto, suteikė gyvybę? Man jo kaip tėčio, atvirai sakant, nereikia. Buvo kai labai reikėjo, paauglystėje. Bet išmokau būt tik su mama, dabar man iš jo kaip ir nieko nereikia. Bet pamatyti tai įdomu. O jei vieną dieną sužinosiu, kad jo nebėra. Ir graušiuos, kad galėjau susipažinti, bet to nepadariau.
Jūs neatsakėte į daug pateiktų klausimų. Pamatyti galite ir taip, nebendraudama ir nevargindama žmogaus.
Autore, labiausia iskaudinsite pati save. Jam jusu nereikejo, kam norite dar karta ta isgirsti. Gyvenkite savo gyvenima ir vertinkite savo mama, kuriai teko jumis rupintis uz mama ir uz teti.
Stiprybes ir sekmes
Aš atsakiau į jūsų klausimus.
Situacija buvo tokia, kad mama su juo draugavo ir pastojo. Bet abu buvo jauni ir jis pasakė, kad jam reikia pasibaigt mokslus, kad šeimai nepasiruošęs ir pan. Tai taip ir išsiskyrė. Pasiūlė mamai abortą. Ji atsisakė. Tai tiek.
Nevargindama zmogaus?? Idomus jusu mastymas. Ji gi yra to zmogaus dukra. Tegul jauciasi dekingas, kad jokiu alimentu neprase, i jo gyvenima nesikiso, bet manau, susitikima tevas tai jau tikrai yra skolingas dukrai.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
