Kaip sužavėti vaikiną?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
visai nesenai mane supažindino su vienu vaikinu… Leisdavom ilgus vakarus kartu…Viskas buvo tiesiog pasaka.. Aš patikau jam, jis patiko man…Jaučiausi be galo laiminga ir norėjau, jog taip ir būtų.. Vėliau pasiūlė draugaut… Ilgai šnekėjomės apie tai ir sutikau… Tačiau visai nesenai jis man pareiškė, jog nejaučia man nieko ir abejoja, jog kada pajaus… Sako, jog galbūt dar ir per jaunas santykiams, bijo įskaudinti ir pan, bet aš jaučiu, jog čia tik atmaskės.. Tiesiog dėl kažkokios priežasties tie jausmai dingo ir jis man nesugeba jos pasakyt… Vakar visą naktį ilgai kalbėjomės.. Ilgai galvojom ką daryt, nes kaip į draugą aš žiūrėti į jį negalėčiau, o jis man siūlė būtent taip.. Tad greičiausiai prispaustas aplinkybių, kad visiškai nenutraukti su manimi bendravimo, jis norėjo pamėginti ir žiūrėti kas bus.. Kad galbūt kažką pajus ir pan.. O man širdis plyšta ir nesuprantu kas vyksta… sako, jog nieko, visiškai nieko nejaučia, bet vos susitikus apkabino taip, lyg…. bučiavo irgi taip kaip mylėtų ir labai… rūpinasi ir visa kitą… bet vis vien teigia, jog visiškai nieko nejaučia… buvom vakar su mano draugais, prie jų visą laiką nepaleido manęs iš glėbio.. po to ir pasakė, jog nori pamėginti… po to palydėjo namo, pabučiavo… ir tiek.. kol kas daugiau jokių žinių iš jo.. širdis plyšta, nes tai buvo pirmas žmogus su kuriuo jaučiausi taip nuostabiai.. man buvo be galo gera leisti su juo laiką ir visą kitą… tiesa apie jausmų dingimą jis man pasakė jau prieš porą dienų… tuomet tas porą dienų ir nebendravome.. galvojau galbūt jam tereikia laiko, pasiilgs ir bus kitaip.. bet kaip paaiškėjo, tas laikas jam nepadėjo.. vakar parašė sms ir labai atsiprašė, kad viskas šitaip gavosi su juo ir jo jausmais… tuomet pasiūliau susitikti…
tai vat, šiai minutei turiu šansą sugrąžinti jam jausmus ir aš žinau, jog tų pastangų jis vertas, tik va kaip tai padaryti..? kaip jį sužavėti dar kartą? aš žinau, jog sakoma, per prievartą mylimas nebūsi ir lalala, bet pamėginti juk galima.. padėkit mergaitės, prašau…
p.s. man 19, jam 20..
labai labai ačiū už pastangas
esu dabar didžioj nevilty nes nežinau ką daryt.. vakar šnekėjom su juo, sako jis man.. o kodėl mes negalime likti draugais.. aš nutylėjau priežastį.. tiesiog sakiau, jog negalime ir tiek… aš negalėčiau taip kankint savęs būnant šalia ir žinant, jog jis tik draugas ir kad bučiuoja kažkokią kitą… ir vis suku tą savo šviesią galvą kaip čia gražiau sužaidus… galbūt paskambinti jam..? galbūt pakviesti susitikti šiandien..? bet kitą vertus… vėl jis jausis padėties šeimininku… o rankos vis kyla ir kyla…ahhh kaip sunku…
dėl to pavydo čia irgi… mes kažkada šnekėjom su juo..dar čia buvo nesenai bendravimas prasidėjęs.. sakau ką darytum, jei tau labai patinkanti panelė susirastų vaikiną? sako skaudu būtų, bet aš jū neskirčiau.. tai čia su tuo kitu vaikinu irgi truputėlį prisižaist galiu… aa.. norėjau vakar jo paklaust ir galbūt palengvint jam savęs supratimą… klausimas turėjo skambėti maždaug taip: ‘kaip jaustumeis jei pamatytum mane besibučiuojančią su kitu’ ar kažkas pan,. bet susilaikiau ir nepaklausiau.. galbūt bijojau išgirsti, jog jam būtų visiškai nusispjaut…. bet kaip manot… galbūt reiktų tokio klausimo..? ir sprendžiant iš to, kaip jis elgėsi prie draugų, tai galbūt tikrai pavydi truputuką..
O gal jis gėjus? Maždaug prie kitų akių nori atrodyti vyras, o iš tikro tavęs nenori. Sorry kvaila mintis
na mintis tikrai tokia.. heh..įdomi
kad jis gėjus žinau tai 110proc.
oj.. kad jis nėra gėjus žinau 110proc.
Man buvo lygiai tokia pati situacija po 2menesiu draugystes vaikinas pareiske jog nieko man nejaucia nors visa musu draugyste tik ir kalbejo kaip mane myli . Labai iskaudino savaite laiko buvau lyg iskeliavusi kazkur nieko nebesinorejo tik verkti. Po menesio viskisko nebendravimo su juo visiskai netycia susitikome jo kolegijoje ir paprase kad po paskaitos susitikciau pasisneketi . Buvau salta su juo sakiau kad neturiu ka jam pasakyti bet jis pasake kad turi ir nori kad isklausyciau. Na suteikiau san sa pasiaiskinti ir isgirgusi del ko viskas ivyko del ko mane paliko atleidau jam
oh… aš tai nežinau ką daryt.. atrodo paleisi, pabus atskirai ir supras, jog trūksta.. bet kas jei ne..? kas jei viską ištaisyti galiu dar tik pasistengdama kažką pakeisti..? galbūt tos pertraukos jo visiškai neveikia..? juk ta dviejų dienų pertrauko nieko nepakeitė į gerą.. o jis visą laiką irgi man kartojo..kaip patinku jam,kaip myli mane… o po to staiga sekančią dieną susipykom ir tada vėliau jis man pareiškė, jog nieko nejaučia.. čia kaip šlapiu skuduru gavus būčiau..
ir dar toks įdomus dalykas.. pvz vakar vos susitikom… aš pasisveikinau su juo ir galvojau eisim kur suplanavę… bet jis puolė apkabino ir ilgai ilgai neleido nė iš vietos pajudėt… po to visą kelią taipogi apkabinęs ėjo..aš nesuprantu, jei nieko nejauti, tai kam taip daryt?? paaiškinkit man durnai kas nors..
Klausimas rimtas. Jo vardas ne Eimantas?
nes lygiai lygiai tokia pat situacija buvo
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
