As tai siulau rinktis tokia spec kuri paskui Jus dziugintu. Su laiku pastebejau, kad daznai nors ir nepaklausi specialybe, bet jei zmogus gabus ir isradingas – jis sau veiklos turi i valias. O buna kad ir paklausi specialybe, bet zmogui nepatinka tai, ka jis daro. Jis tuomet spinduliuoja ta neigiama emocija i aplinka ko pasekoje jam nesiseka.

Asmeniskai as jau nuo mazumes buvau nukreipta pagal tevu nora i muzika, o kadangi esu gan nuoseklus zmogus tai muzikos keliu ir nuejau toliau gyvenime. Nenorejau mesti visko, nors trauke ir kitos specialybes, taciau taip pat nebuvau gabi vienam ar kitam dalykui, tad nebuciau galejus studijuoti norimu specialybiu. Bet va, muzikante, irgi nelabai paklausi specialybe, bet gyvenu ir visai puikiai

Ačiū, kad pasisakėte! tame esmė, kad nežinau ko aš noriu.. save daugiau mažiau įsivaizduoju visose srityse, manęs net negąsdina medicina, anaiptol, kaip tik traukia savo krūviu, nes žinau, kad ten tikrai sužinosiu kažką naujo ir yra daug kitų pliusų..

Nežinau.. Aš šiuo metu esu tragiškai pasimetus nežinioje. :/

Gal kiek nuramins tave tai kad aš vis dar nežinau ko noriu gyvenime,o tu jaunesnė ir jau bent numanai kas tave traukia ir kur save ysivaizduoji anksčiau maniau kad nubusiu vieną dieną ir suprasiu ką veiksiu ir kur eiti ką daryti , bet kuo toliau tuo labiau mane tai graužia , viskas apie ką galvoju tik tai ką daryti ir kuo daugiau spaudžiu tuo sunkiau sekasi tai irgi prisijungiu prie tavęs ir nekantraudama laukiu kitų pasisakymų , kaip atrdado save

Ačiū už pasisakymą ! kas dar ?

Rinkis mediciną, perspektyviausia iš to, ką renkiesi.

Manau taip ir aš.

Pakelkit tos, kurios užsuka, ačiū!

Jei mokslai netrugdo stoti i medicina tai why not? jei man butu daugiau proto Dievas ikretes tai ir as mielai pasirinkciau sia specialybe, nes man labai idomu visa gyvenima buvo bet kad esu nelabai protinga;/

O galbūt iš karto po mokyklos nestok niekur? galima pasiimti metų pertrauką ir pasavanoriauti. Laisvas rašytojas/policijos rėmėjas ar ligoninėj savanoris? Nespausk savęs. Ir taip visuomenė per daug įspraudusi tuos abiturientus į kažkokius rėmus. Pavyzdžiui, aš gailiuosi, kad neturėjau pertraukos, nes dabar jaučiuosi labai pavargusi nuo mokslų ir net specialybė nebedžiugina…

Ačiū už nuomonę, bet optimistiškai tikiu, kad kai jau baigsiu dvyliktą klasę, jau tiksliai žinosiu savo kelią. Na arba bent jau maždaug.

Šią vasarą man sueis 18-ka, todėl, manau, jau eisiu kur savonoriaut ir išbandyt savo jėgas, galop, juk čia puiki patikra.

Pakelkit, merginos!