Kaip tapti kale?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, mergaitės,
Ko gero, daugelis žinote ar net skaitėte knygą “Kodėl vyrai myli kales?”. Paprastos, aiškios tiesos, tačiau kodėl jų taip sunku laikytis gyvenime?
nes mes tik zmones… ir siaip moterys linkusios pateisinti vyrus, nes mama moke buti gera mergaite. jau geriau butu pasakius esi grazi naudokis tuo ir turesi ko tik nori
Ne i tema, bet gal linka turit sios knygos? Ar pdf galite atsiusti!
Deja, skaičiau popierinį variantą…
turiu pdf, galiu atsiųsti palikite paštą.
Nemoku “perlipti” savęs… Va, kad ir dabar vyrui šovė į galvą, kad nori pasibūti vienas, pasipustė padus ir išvarė kažkur, o aš vietoj to, kad ramiai užsiimčiau savo moteriškais reikalais, vis kremtuos, nerimauju, jaučiuosi lyg nesava… Blyn, koks bjaurus jausmas…
Aš berods turiu kompe
pasiusk man smilga7etainbox.lt aciu
Ir tu varyk pas drauges, nes uzlips ant galvos ir nenusimesi
mus mamos taip isauklejo,ir nelipkit per save,busit nenaturali, pgl. knyga ilgai nepagyvensi,bukit normali
mažiau skaitykit šlamšto, mažiau kvailų klausimų kils
Norėčiau jaustis natūraliai, nejausti to griaužiančio kirmino iš vidaus ir varyti pas drauges, nes to noriu… O ne todėl, kad bent šiek tiek užsimirščiau, pakelčiau nuotaiką ir savotiškai įrodyčiau jam, kad man neliūdna…
Knyga “degiau” kokią savaitę. Kai tik perskaičiau, atrodo nors imk ir susirask naują vaikiną, nes su esamu jau sudirbai visą reikalą grinai buvau tokia kokia knygoje sako NEBŪTI. Bet realiai bandant su nauju žmogumi, kai kurie dalykai natūraliai išeina kaip rašo knyga, jei nepuoli pasiduot akimirkos džiaugsmui, ar kaip jį įvardyti.
O šiaip amžinai ja kaip ir sako, negyvensi. Vistiek vaikinas kažkada taps vyru, o su kuo jau neprižaisi tiek kiek ten aprašyta, nenumesi ragelio nes jis visvien grįš i tuos pačius namus.
Tiesiog iš knygos reikia pasiimt tą mastymo strategiją, ta supratimą kad tu esau esi svarbiausiai ir nepadaryk vyro gyvenimo centru.
Nezinau kaip tapt,gal su savim dirbt daugiau as jau gimiau tokia turbut
Bijau, kad jau padariau vyrą centru… Ir dėl to kenčiu…
Ech, kad būtų aišku, kaip su savimi dirbti… Jau prižadu sau, kad nerodysiu jokių emocijų, tarsi man nerūpėtų jo egoistiški sprendimai… Bet vis tiek neiškenčiu ir mano nusivylimas, liūdesys tarsi tampa užrašytas veide…
Ar galima i pasta sia knyga, aciu labai is anksto ))
simuliuke20 eta gmail.com
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
