Tokie pyksciai atsiranda kai zmones stengiasi vienas kita pakeisti. Nustokit stengtis vienas kita pakeisti. Is to nieko gero neiseis, tik meile bles. Geriau siulyciau keistis kiekvienam individualiai, tik taip gali kazkas gero iseiti. Kol as stengiausi pakeisti vaikina, pykdavomes, buvo blogi santykiai…Bet kai pradejau pati dirbti su savimi, save keisti, stengtis, santykiai tobuli, nes jis pamates mane pasikeitusia pasikeite pats tik toks variantas jums. arba issiskirs keliai.

Pas jus prasidėjo etapas, vadinamas prieraišia meile praėjo aistros ir drugelių metas, pamatėte vienas kitą, kokie esate iš tikrųjų. Dabar tikrai metas apsispręsti ar galite būti visą gyvenimą kartu ir žengti rimtą žingsnį arba atskirai arba kartu. be to…po tokios gan ilgos draugystės tikrai reikėtų apsigyventi. Galbūt tai padarę rasite begales kompromisų ir pykčių visiškai nebekils? o galbūt kaip tik suprasite, kad jums ne pakeliui…nebesate niolikiniai, turite suprasti, kad santykius reikia puoselėti kas dieną ir savaime viskas nesiklostys gerai. Visi esame skirtingi ir t.t. tačiau šeimą ar porą turi sieti bendros gyvenimiškosios vertybės.

Dar siūlau abiems pasiimti po popieriaus lapą ir surašyti vienam apie kitą teigiamus ir neigiamus dalykus atskirai, pasižiūrėkit kokių bus daugiau paskaityti teigiamus, pagirti dėl jų ir plačiau papasakoti. Paskui aptarkit neigiamas puses, gal kažkokios nuoskaudos yra, aptarkit gyvenimo tikslus, troškimus savo taip pat. Svarbiausia manau yra nuoširdūs pašnekesiai, gal viduj kažkokius akmenis užantyje nešiojatės dėl kažkokių būtų ar esamų poelgių, dėl to kyla padriki konfliktai dėl niekų kažką prisiminus?

ar isdristumete vienas kitam garsiai pasakyti kad nebemyliu taves? jeigu taip,nieko cia nebeatgaivinsi.jeigu dar mastot, stenkites.

delee pykciu..as irgi jau buvau ipratus kasdien pakritikuot savaji.ar ka padaro,tai pasakau kad kazkas blogai ir pan.tiesiog jau nebesusilaikydavau,tiesa drebdavau i akis,ir nemastydavau kad skaudinu.paskui susiemiau, pamaciau kad jau cia per ziauriai elgiuosi. ir tai buvo diena is dienos,virto kasdienybe..

Sunku kažką patarti,jei tokie dalykai nepadeda.tiesiog siūlyčiau išvykas ar staigmenas daryti ne šiaip sau kokias,o tokias,kurios būtų susijusios su praeitim,su jūsų draugystės pradžia ir geriausiais prisiminimais O gal tiesiog tikrai ne tas žmogus čia,su kuriuo praleisti nori dar daugybę metų Gal tos nevykusios ir visų nemėgstamos pertraukos draugystėje Jums abiem kaip tik padėtų suvokti ar esat vienas kitam reikalingi kaip antros pusės.Nors jūs ir šiaip minėjot kad atskirai būnat,bet nesakėt ar dažnai matotės?

Dėl kokių dalykų pykstatės?

Geras seksas visada padeda.

Gal susigalvokit “bausmes”, kas už kokį pyktį, ką daro. Pvz, vienas iš Jūsų pradeda priekaištauti kitam, vadinasi tas kažką darys kitam malonaus, ar kažkaip palepins ar dar ką, ar išvis bausme – nesikalbėjimas.

Siūlyčiau apsigyventi kartu galbūt gal mokslai greitai jau pasibaigs merginai? nežinia dėl kokių dalykų pykstatės, bet mes daug laiko draugavom, tuoj bus septyni metai, virš metų drauge gyvenam jau ir kol negyvenom kartu pykčių būdavo gerokai daugiau absoliučiai dėl visko… Pradėjus bendrą gyvenimą nesutarimai buvo kol apsitrynėm būtent buityje daugiau, bet po to viskas smarkiai pagerėjo ir nebeturim kuo skųstis šiuo metu

Pas mane ta pati problema ….su vaikinu pykstomes del nieko , kiekviena diena ,atrodo ,viskas ,baigiam ,atsibodo ! bet kita diena susitaikom , ir ratais begiojam ….tik mes gyvenam kartu jau metus ,abu nedirbam visa ziema ( manau del to labai pavargom viens nuo kito) … tj irgi stebiu tema , ir gal uzmatysiu kokiu patarimu ,kaip atgaivint meile ….