Kaip vertintumėt tokią neištikimybę?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Situacija tokia, man 25 m. ir vaikinas manim nesidomi. Paskutinį kartą sekso apturėjau prieš 35-45 dienas. Ne, mano vaikinas ne užsieny, mes gyvenam kartu rekordas, daugiau nei 50 dienų, ties 50ta praradau azartą skaičiuot.
Esminiai dalykai, esu aukšta, liekna, prisižiūrinti, nevaikštau prieš jį dešim dienų neplauta galva ir apdribusiais treningais, tad traukos nenužudžiau. gyvenam kartu apie pusantrų metų. Rutina? Neee, mano vaikinas toks jau labai seniai – apatiškas. Liūdniausia ta dalis, kad žiauriai jį myliu, jei ne šita baisi yda, būtų tobulas. Et.
Šio vakaro fiasko – jis atmetė mano pasiūlymą romantiškai maudytis, tad viena maudžiausi su butelaičiu vyno, kurį beveik visą ištvarkiau
Nori nenori, ima lįsti visokios mintys… Skirtis su juo nenoriu, bet kaip liūdna gyventi be jokioooo intymumo, stogą rauna tiesiog. Ar meilužis labai bloga idėja?
ne tau vienai taip
Beveik visada, kai pagalvoji. Kai susipažinom, buvom jau nebe vaikigaliai, o mūsų pirmas kartas įvyko po 10 mėn kažkur, ir tai mano iniciatyva.. Pradžioj galvojau, kad nėra jam noro, nes nepažįstam gerai vienas kito, tada teisinausi, kad nėra kur (pas tėvus gi nefaina), o kai apsigyvenom kartu, jau nebegaliu jo teisinti..
Nu netikiu, kad būna tokių gėjų.. Tokių visai visai slaptų.
Ir taip, yra nenormaliai sunku, kai tavo dievinamas žmogus tave atstumia ir vengia.
O dėl skyrybų.. buvau jau pasprukus, bet po didelių kančių grįžau, tada buvo viena super naktelė ir štilis again
Vargsiukes jus žinau kaip niežti jums
Lengva būtų ieškot kito, jei jis turėtų daugiau trūkumų. Bet visur kitur jis pasakiškas.. Išsilavinęs, su puikiu humoro jausmu, labai supratingas, visuomet palaikantis, gražus ir dar daug dalykų. Dėl to net negaliu pagalvoti apie tai, kad reikėtų jo atsisakyti. Durna aš, ane?
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
