Šiemet dovanų nebus, nes Kalėdų seneliui depresija! Snieguolė jį paliko ant ledo dėl besmegenio! O nykštukai tebešvenčia Jonines! Bet vis tiek – linksmų šv. Kalėdų!

up

Įprasta linkėti baltų Kalėdų, o už lango panašiau į pavasarį… Ir tada aiškiai supranti, kad šviesiausia tampa ne nuo sniego, o nuo artimų sielų gerumo ir dėmesio. Tegu tau niekada to nepritrūksta. Su Šv.Kalėdom.

Labai grazus

Iš vaikystės ateina Kalėdos.

Paplotėlis, šienelis, Mama.

Verpia tylą naktis atsisėdus,

Kursto krosny ugnelę žiema.

Tu, ateik mano angele baltas,

Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių.

Kasdienybės pilkos nesugeltas,

Atsistok po vaikystės medžiu.

Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų.

Tik ateik iš Kalėdų nakties.

Iš vaikystės per dangų, per gojų

Įsisupęs į skliautą vilties.

Miledi, labai gražu, tikrai pasinaudosiu

Žiemos šarmoj sustokim pagalvoti

Kas nuveikta, ko siekta,

Kaip gyventa… O kaip surasti tą gražiausią žodį

Artėjančiai žmogaus ir žemės šventei.

(M. Martinaitis)

Ar atmenat spalvų spindėjimą Kalėdinėj eglutėj?

Ir kaspinų vaivorykštes ant dovanų dėžučių?

Kalėdų pasakas su gyvulėliais,

Prabilusiais žmogaus balsu…

Uždekit eglutės užgesusią žvakę

Ir viltį, ir džiaugsmą į maldą sudėtą,

Kad vėl nuostabioji vaikystės plaštakė

Kalėdų varpais ir giesmėm suplazdėtų…

Kalėdų stebuklas..

Sutemų gniūžtes į langus mėto.

Kas jisai, tas keistas juokdarys?

Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-

Jis tikriausiai taip ir padarys,-

Kad lėtai per visą naktį snigtų,

O ryte pragystų vyturys.

Aš prašau, kad meilė nepaliktų,-

Ji tikriausiai taip ir padarys,-

O Kalėdų žvaigždės neužgestų,

Ir languos spindėtų žiburys.

Aš prašau, kad mus viltis surastų-

Ji tikriausiai taip ir padarys.

Ehhh, kokia nostalgija Kaip gaila, kad jau žinau, jog dovanas iš tiesų ne senelis padeda po eglutę

man šis labai patinka :

Linkiu daaaug šiltų batų, megztų kepurių, braškių uogienės, karštos kavos, pūgos, pūkinės kaldros, stebuklų nakties ir gražiausios kloties.