Sveikos, taigi iš kart eisiu prie esmės. Jau apie pusę metų mano vyras ir galima sakyti visa šeima verčia mane jaustis kalta, nes nenoriu gimdyti…jau nuo pat paauglystės žinojau , kad vaiko aš tikrai nenoriu. Tiesiog nesu iš tų šeimyniškų moterų kurioms vaikas svarbiausias.. neturiu jokio noro puse savo gyvenimo paskirti vaikui..Bet nesakau kad nekenčiu vaikų ir pamačiusi juos bėgu..Tikrai ne. Tiesiog neįsivaizduoju savęs būnant mama. Mano vyras tai žinojo kai dar draugavome ir sakė, kad jam tai visiškai netrukdo. Be dabar jis man vis užsimena ,kad norėtų susilaukti vaikelio…ir aš matau kaip tai paveikė mūsų santykiu…Mes dažniau pykstamės, vis matau tą nepasitenkinimą jo veide.. Kad ir kaip myliu savo vyrą, bet vaiko aš nenoriu… nebūčiau gera mama, nes tai ne man. Blogiausiai mane verčia jaustis dar ir mama, kuri vis man lepteli..kaip gaila, kad neturėsiu anūkų… ir dėl to man darosi labai labai liūdna… Ir man labai įdomi yra jūsų nuomonė ką jūs galvojate? Ar tai,kad aš nenoriu vaiko daro mane nenormalia?…O galbūt pačios esate panašioje situacijoje?…Tiesiog dabar man labai sunkus laikotarpis ir labai norėjosi išsipasakoti ir sulaukti patarimų….