Kam prilyginat
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos.Ėmiau žiūrėti į tai kas buvo,kaip buvo,ir ko visa tai išmokė. Manau,kiekvienas turim skirtingą patirtį.
Ir noriu Jūsų tiesiog paklausti,kaip laikas nuo laiko pažvelgiate į praeitį užplūsta kažkokia nostalgija,o gal kaip tik džiaugiatės,kad visa tai baigėsi? Ko visa tai jus išmokė? Gal gailitės kažko…?
Pakelkit,kam ne sunku.
Į praeitį stengiuosi nežvelgti,gyvenu dabartim . O jei kas ir buvo nelaimingo , graudaus ar skausmingo – tai gyvenimo pamoka,iš kurios kiekvienas mokomės
del ex’u tai dziaugiuos, kad praeity, bet del draugiu ir vaikystes – nostalgija./.
Kažkada skaičiau tokią knygą – pigų meilės romaniūkštį – bet man labai įstrigo tokie knygos herojės, patekusios į bėdą, žodžiai: “Jei man tai būtų nutikę aštuoniolikos, būčiau nusižudžiusi. Bet dabar, kai man keturiasdešimt dveji, iškeliu galvą ir einu pirmyn”, ar panašiai. Kai knygą skaičiau, man pačiai buvo aštuoniolika. Dabar beveik trisdešimt ir labai suprantu, kokie teisingi buvo jos žodžiai.
Na kart nuo karto mano manymu yra visai neblogai pažiūrėt į praeitį.
op
O as megstu atsiminti ivairius praeities dalykus (bet kokiu atveju,sugebu gana tiksliai atsiminti ka tam tikra diena ar net valanda veikiau,tai kartais tai vargina…),tai beveik visada tokia maloni melancholija uzplusta…blogus dalykus stengiuosi neatsiminti,o stalciukus galvoje geriau uzpildau pozityvia informacija,kuria veliau karts nuo karto kaip nuotraukas paziuriu
up
Gyvenimo kelias vingiuotas, bet nieko nesigailiu, nes dabar esu kas esu ir dziaugiuosi ka turiu.
up
op
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
