Kas blogai?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Nežinau gal kam pasirodys kvaila tema, o gal kažkam ne. Taigi esu 11-tokė, turiu vaikiną su, kuriuo draugauju pusę metų. Sutariame gerai, nesipykstam. Bet negaliu pakęsti, kai jo buvusi mergina (ji mano klasiokė, draugavo jie 2mėn pakol jis jos nepaliko) pradeda lyginti kaip aš dabartinius mano ir jo santykius su savo senais,pasakoja jie kartu šūlei kartu budavo, koki laimingi buvo ir pan. Man tiesiog užverda kraujas, kai yra paliečiama ta tema. Aš tiesiog per daug viską ką pasako imu į galvą ir pradedu tuo pati tikėti. Kodėl taip yra? Kaip galima tai pakeisti?
O kam tau su ja bendraut?
Bet turbūt tokia ji save laiko. Įžūli kek** ji yra. Sorry už išsireiškimą…
Tegul pasako dar bent vieną žodį ir liks be plaukų, nes jau užkniso pusę metų girdėti tą patį. Laikas gyventi savo gyvenimą jai
pasakyk kaip vaikinas džiaugias su ja išsiskyręs
jai jaučiu malonumas tau knisti protą ir jeigu mato, kad tau tai nepatinka tai ji dar labiau taip darys nenormali turbūt negali pamiršti jo
Gali ir taip būti. Reikia man išmokti, neklausyti ką ji kalba
butent) galima daug dar visokiu tokiu frazeliu uzmest, kad jai dingtu noras pasakot…
pasakyk, kad praetis turi likti praety, o siuo metu tu su juo dabartyje ir jums zasybis santykaiai klostosi…primink ka nors is judvieju santykiu kur bunat, kur vaikstot, kaip fainai jis su tavim elgisi ir sako, kad niekada dar nebuvo toks laimingas kaip su tavimi..ir kad ne karta yra sakes, jog galvojo, kad su kitom yra laimingas, bet tik dabar suprato, kas yra tikroji laime ir meile) sekmes)
Ačiū jums merginos už patarimus. Jūs nerealios
reikia, reikia. bet aš tikiu, kad sunku kai kažkokia durnė mala liežuviu, taip ir norisi suvolioti ją aš tai vietoj tavęs net nesakyčiau kaip jum gerai, į tokias durnes geriau išvis nereaguoti, nenusipelnė tavo dėmesio nei kiek. nebent pasiųsk ją toli,toli.. kai pasitaikys atitinkama proga
Aš su nekalbu. Galiu jai nieko nesakyt, o ji man vistiek pradeda burbėt, kad jis visada šalia būdavo ir pan. Čia gal dėl to, kad mes tiesiog mokykloje tų savo santykių labai nereiškiam. Pabūnam šiek tiek kartu ir viskas
tai šaunuoliai nėra ten ko toje mokykloje seilėtis ant kampų. tai kai vėl pradės šnekėti tiesiai šviesiai pasakyk, kad tau neįdomu kas tarp jų buvo, o jegu nenutils juokauju
rimtai, jii tik ir laukia, kol tu susinervinsi ir neteksi, kad paskui galėtų tavo vaikinui pasiskųsti, kokia tu nemandagi ir kaip ją užsipuolei o šiaip ir taip akivaizdu, kad pavydi nesveikai, geriausia, ką galėtum padaryti, tai išklausyti tas jos litanijas, o tada mestėlt kokia frazę, kaip kad kažkuri narė patarė “aha, na, džiugu kad jums taip buvo, turi gerų prisiminimų, o va, ir mano vaikinas laimingas. Na žinai, kad su tavim išsiskyrė”. Tokia frazė kur kas labau ją nukenksmintų nei smūgis snukin, garantuoju
Ačiū už palaikymą, net muotaika šiek tiek atsirado. Va imkit visos po kvietką Žinok taip ir padarysiu, pareikšiu, kad jei jau ji pavydi tai tegul pavydi tyliai, kad niekas negirdėtų.
Tai taip ir padaryk, kas neleidžia? Juk čia laisva šalis
ji nėra už tave geresnė, jau vien dėl to, kad jis ją paliko. taip, kad nesiparink
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
