VIS DAR neissprendziama? cia ISVIS nesprendziama ta problema, i ja numojama ranka ir tie. mazdaug – uzsi*iskit paziurekit, kiek paniureliu lietuvoj pilna, labai persiduoda visuomenes nuotaikos visiem gyventojam, nes ir mes esame visuomenes dalis. zmogui sunkiausia uzduotis – buti vienam, todel nenuostabu, kad cia vyksta tokie dalykai ir ju vis dauges ir dauges, savo kritika kiti prie to tik prisideda

kitur vyksta toki dalykai, bet ne tokiais mastais..cia savizudybes taps tuoj populiaresniu dalyku, nei naturali mirtis. viskas ir tik viskas atsimusa i visuomene, kurią sudarot ir jus. taip kad visada pradeje mastyti, nuo ko tai prasideda – pasiziurekit i save.

Pasauly antra, pirma- Š. Korėja, nelabai guodžia…

Yra žmonių, kuriems tai svarbu. Blogiausia tai, kad ši problema vis dar nesprendžiama valstybiniu mastu.

lietuva pirmauja savizudybiu skaicium europoj,bet niekam tai nesvarbu

Ir as taip pat patyriau netekti.. Uzpraeita savaite mano aukletoja pasikore.. Buvo netiketa netektis..

Šiaip visais laikais tokių dalykų buvo, tik anksčiau nebuvo viešinama.

Pastebejau,kad mokyniai rusai,lenkai daug maziau stumia,o vat lietuviu mokyklose siaubai dedasi.pati mokiaus maciau ir draugiu vaikai lanko ivairias mokyklas tai skirtumas didelis.Svietimo sistema viena,bet …

Buvo LABAI sunku išmokti pasitikėti kitais žmonėmis. Jei kas kalbindavo, visada įtartinai žiūrėdavau į tą žmogų. Skaudžiausia tai buvo, jog šaipydavosi manęs net nepažinodami, nežinodami, kokia iš tiesų esu, o tik dėl to, jog gerai mokiausi, taip pat dėl plaukų spalvos

Ar patyčios nepadarė įtakos tolimesniam Jūsų gyvenimui? turiu omeny, neteko pačiai galvot apie savižudybę, patirt sunkumų bendravime ir pan.? Klausiu tik įdomumo dėlei.

Patyčių tai labai daug mokykloje, pati tai patyriau. Ačiū Dievui, kad man pasisekė ir turėjau draugų, kurie padėjo tai atlaikyti