sveiki visi, kreipiuosi į jus, nes jau draugėm gėda kažką ir pasakotis, nors žinau, kad visada išklausys, tiesiog per dažnai tenka verkšlenti dėl saviškio. Todėl tikėsiuosi jūsų pagalbos.

Situacija tokia… Prieš draugystę viskas buvo LABAI gerai: susitikdavom kiekvieną dieną, būdami atskirai visuomet susirašinėdavom ar kalbėdavomės telefonu, tačiau kada jis pasiūlė pradėti viską rimtai, viskas APSIVERTĖ aukštyn kojom. Žinutės ar skambučio iš jo sulaukti yra kažkas WOW, o jei randa laiko susitikti, tai išvis stebuklas! Abu studijuojame tame pačiame mieste, į savaitę susitinkam kokį kartą ir tai dažniausiai netyčiomis. Mieliau pasirenka būti su draugais ar grupiokais/ėm, o ne su manim. Kai išsakau viską, kas negerai jis atsiprašinėja, maldauja atleist, prisiekinėja, kad negali be manęs, kad myli, o kadangi esu minkštaširdė, pasakyti jam “NE” tiesiog negaliu, nes tikrai jaučiu jam daugiau, nei susižavėjimą. O blogiausia tai, kad po jo visų prisiekinėjimų 2-3 dienas viskas būna gerai, o paskui vėl prasideda tas pats. Pavargau jau nuo viso šito, bet aš tikrai be jo jau nelabai. Todėl prašau jūsų patarimo KĄ DARYT TOLIAU???