Kasnors atkreipkit demesi i sia tema ir padekite nusiraminti
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos. Jau ne pirma karta kuriu rimta tema, kuri tikrai labai stipriai yra palietusi mane, bet niekas nesugeba padeti… Aisku, juk mano temos nebuna apie kardana, kristina ar seksa. Bet tikiuosi bent keliu zmoniu patarimo. Situacija tokia, jog esu pirmakurse. Bet jau metai kaip ir praeiti, tik liko praktika. Maniau, jog susibendrausiu su savo kursiokem, taciau jos visos tokios raganos, kad baisu, ir visos manes nemegsta. Visos turi savo drauges, viso skirtingos, bet as esu tokia atstumtoji kolegijoj… Atrodo nebe tas amzius verkslenti del tokiu dalyku, bet zinokit taip sunku, daznai del to verkiu… Ka daryti, kad visos kursiokes (kuriu yra apie 100 – kiekvienoj grupej po 30, taciau su kitom grupem nesusitinkam tik su savo) visiskai manes nemegsta, matos, jog apkalbineja, vengia, ignoruoja… va keliom parasiau, kad varytume kartu i paskaitas, tai neatraso, ignoruoja, arba atrasineja saltai… Per paskaitas ar po ju visiskai nera su kuo pasikalbeti, visos prikolina, bazarina, o as viena sedziu, visus darbus reikia padaryti paciai, neturiu kieno pasiklausti kokios info, visi per kolius nusirasineja, as neturiu nuo ko…. MERGINOS, KAAAAA daryti?? Kaip priversti save nusispjauti i tai, jog visos jos manes nemegsta ir saiposi? Niekada mokykloj taip nebudavo, esu normalus zmogus, tik labai baigstus ir tylus, nekalbus. Ka siulytumete daryti man? Aciu uz bet kokia nuomone, man jos labai svarbios….
Labai aciu kas pakeliat….
Tai gal is to 100 kursiokiu yra viena ar kelios irgi tylesnes, ramesnes? Bandyciau su jom susidraugauti
Siūlau visą dėmesį sutelkti į mokslą. Stengtis mokytis geriausiai grupėje, lankyti visas paskaitas ir pabaigus būt gera specialiste, o kitos grupiokes tegul gaudžiasi viena kitai,kad negauna darbo.
Ir nerašinėk joms, būk ori.
Tai vat tame ir beda, kad su kitom grupem laabai retai susitinkam, mums beveik niekada nebuna paskaitu, be to, praejo jau metai, visos turi savo drauges. Visada btenka buti su savo grupe, bet is savo grupes visai nesutariu su visom, jauciuos kaip atstumtoji kokia, tikrai nelengva visada buti vienai, ypatingai kai nesu pratusi taip… Ir nesuprantu kodel, atrodo nieko nera blogai su manimi….
manyčiau, kad turite kažkokių rimtų problemų, jei nei viena iš 100 žmonių nenori su jumis bendrauti gal pačioj pradžioj ko nors prišnekėjot ar pan?
Zinokit labai stengiausi visus metus koncentruotis ti kties mokslais, bet visada prireikia kazkieno pagalbos, kad padetu, kad paaiskintu, nes man daznai viskas buna neaisku. mokosi visos labai gerai, sunku butu dar geriau mokytis, nors ir pati neblogai mokausi… Kartais atrodo igaunu tos drasos, bet kartais isvis paluztu, kai reikia kazkur eiti, o nera su kuo…. O dar matau tokius pasaipius zvilgsnius visu, nu sakes…
Manęs kursiokės nemėgo,nes buvau pakalus ant visko,pohuistė belen kokia, bet visur pasiekdavau aukščiausių rezultatų,o mokymosi vidurkis būdavo 10, tai per pertraukas eidavau su vaikinais parūkyt
Tai dėstytoju klausk kas neaisku.
Toks gyvenimas. Mokykis but stipri, pasitiketi savimi ir nekreipti demesio kas ka apie Tave kalba.
Gal susirask koki bureli po paskaitu? ten gal rasi draugu?
pritariu, negali būti, kad niekas nebendrauja ir varo be priežasties,priežastis visada yra, nebent buvot atsiskyrusi nuo pat pradžios..o tokių nelabai kas ir bepriima i “ratą”.
Na man irgi tokios mintys kildavo daznai, bet kad tikrai nei apkalbinejau, nei ka blogo sakiau, nu tikrai atrodo nieko nedariau, kad atrodyciau durnai…. Aisku, nelabai man sekas bendrauti su kitais, sunkiai randu zmogu, su kuriuo tikrai galiu atvira pabendrauti. Nezinau, cia butu galima spelioti kame problema, gal is isores atrodau kokia pikta, susiraukusi, nezinau net, gal niekam nesu idomi, atrodo stengiuos ir bendrauti ir sypsotis, buti draugiskai, bet kiek tenka persimesti zodziais tai visos tik paziuri lyg kreivai i mane… Tiesiog, kaip man per daug neimti isirdo to? Kaip ismokti tapti drasesnei ir ismokti gyventi tokioj vienatvej??
Nieko baisaus, kitais metais grupės maišysis, susirasit bendraminčių tik ne būkit tyli, pilka pelytė drąsiau truputį ir viskas bus ok!
Neįsivaizduoju, kad nemėgtų paprasto nuoširdaus žmogaus…Gal labai mandra buvai iš pat pradžių? Dabar pasikviesčiau kokias kelias grupiokes į miestą bobiškai pabūt.
visad turi draugu, kai sutari su chebra is baraku arba nuomojiesi buta su populiariais grupiokais, kvietiesi pas save i tusus As su 2 bernais grupiokais nuomojausi buta, tai vien per juos su visa chebra gerai suejom faini laikai buvo, o mergos kai kurios is ties buna bjaurios, as su normaliom bendravau Is patirties galiu pasakyt, kad geriau bendraut su bernais nei su panom, jei yra pas jus ten, jei vien panos tai ne kazka
Jus teisi manau. Tikrai is pradziu jau matyt sunkiai pritapau, visos ten jos sutaria, o as kazkaip nuosaly vis…. Ir manau tirkai manyje beda, as tokia tylene, baile… nemanau, kad kazka pakeisiu jau, tiesiog idomu kaip jus pacios save raminate itin sunkiomis akimirkomis.? atrodo dar 2,5 metu mokytis eina sau….isprotesiu
Suprantu Jus, deja, mes negalime kontroliuoti to, kaip kiti žmonės į mus reaguoja, kaip su mumis elgiasi ir pan. – belieka susitaikyti ir prie esamos situacijos prisitaikyti geriausiai, kaip galime, stengtis, kad ji neigiamai nepaveiktų. Neleiskite, kad ji pernelyg užliūliuotų Jus liūdesy – būkite draugiška, pozityvi (suprantu, ne tiek daug progų draugiškumui pasireikšti, bet tai daugiau santykis su aplinka, spinduliuojama energija), koncentruokitės į studijas (tai visuomet svarbu, o šiuo atveju dargi gali būti Jūsų ramstis), užsiimkite kokia nors veikla, kur galėtumėte susirasti kitų pažinčių, palaikykite draugiškus santykius su kitais aplinkiniais (buvusiomis bendraklasėmis, kambariokėmis, kaimynėmis, gal kiemo draugėmis ar pan.). Žinoma, liūdnų akimirkų vis tiek bus, bet kam jų nebūna? Net jei ir turėtumėte draugių kursiokių, tikrai atsirastų kitų dalykų, dėl kurių reikėtų jaudintis – toks jau gyvenimas. Prisiminkite, kad viskas praeina, o gal net ir pasikeis Jūsų naudai. Nežinau, kaip man pavyko, bet stengiausi Jus paguosti, tikrai neliūdėkit per daug
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
