Katastrofa
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Pradėsdiu nuo to, kad man 18m. Išsiskyriau prieš kelėta mėnesiu su vaikinu, draugavom 2,5m.. Labai jautriai ir skaudžiai išgyvenau išsiskyrimą, ne kartą perdozavau migodmųjų, pjausčiausi venas. Durna, taip? Bet paliko mano meilė mane tada, kai sirgau depresija, būtent jos įkarštyję (ligą diagnozavo net 3 psicheatrai). Na, laikui einant tapau uždara. Namisėda. Ir štai, kaip iš giedro dangaus nusileido žmogus, kuris man padeda iš to bristi, man jis simpatizuoja, aš jam, bet dar nesutinku susitikti. Kame bėda? O gi tame, kad jis mano draugės, mano ‘bestės’ ex. Na panelės, kaip manot, ar man nutraukt bendravima su juo, ar planuoti pasimatymą? O šiaip, manau, kad ir per žinutes, skambučius jis baigia pavergti mano širdį
Na žinot, nuo mažų dienų mes draugeškos, viską viena apie kita žinom, tai nemanau, kad dar kada tokių draugių turėsiu, dėl to ir bijau….
Nedvejodama eik, jei drauge tikra – supras, ypatingai kai tau siuo metu reikia prasiblaskymo, o tas vaikinas kaip matom tavo siulas is duobes. Is patirties galiu pasakyti, kad drauges tikrai laikinos, o sis vaikinas, ka gali zinoti, gal jusu tikroji gyvenimo meile
tai jeigu drauge dave leidima tai c’mom susitikt su tuo vaikinu niekas juk nesako zenykis iskarto
Bet dar viena bėda ta, kad mes abu nusivyle meilėmis, tai bijau kad nebūtu taip kad va iš to nusivilimo susieisim čia, o po to vėl verksiu..ir šiaip, vėl bijau isimylėti..
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
