Kažkoks jautrumas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveiki. Kaip galima išlipti iš šio liūno? Jei jį galima taip pavadinti. O viso to liūno priežastis, kad jaučiuosi beviltiškai prieš kitus žmones, visa save nuvertinu, nemoku savęs visiškai vertinti. Kad ir dabar, šie metai man visiškai nauji, nes išvažiavau studijuoti,o studijose dar labiau pasireiškė tas mano charakteris, ar jo išvis neturėjimas. Esu kaip plastelinas, kaip kas nori taip tas minko. Nemoku vadovautis savo nuomone, visada kiti mane valdo. Kad ir tarkim gyvenu bendrabutyje, nelabai sutariu su kambariokais, jie ten su manim gali bet ką daryt, prikelt kada nori, šviesą uždegt ir panašiai, atrodo, kad aš išvis nelabai egzistuočiau. Nors jir taip su manim elgiasi, bet nu aš negaliu niekaip vis tiek pikto žodžio pasakyt ar kažką piktesnio pasakyt, jei ko manęs paprašytu visada padėčiau ir panašiai, na visada nusileidžiu, arba jei diskutuojam tai visada jei ir turiu kokią nuomonę tai galiausiai pradedu pritart to žmogaus nuomonei su kuriuo diskutuoju. O dėl kažkokio atsikirtimo nu niekaip, tik dreba visas kūnas, liūdna pasidaro ir viskas. Tai tiesiog patyliu ir panašiai. O ir apskritai galvoju, kad tylėjimas labai didelė nuodėmė, nes visada pratyliu. Nes va jie pasakojasi istorijas visokias, šiaip kalba apie viską, nes daugiau visko žino apie elektrą, mašinas ir panašiai…, žinau, kad jie protingesni ir daugiau žinantys nei aš, tai mane tokiu durneliu tik ir laiko manau, kad jei va gal kada pravartus būsiu tai pasinaudos kada norės, apskritai man viską nejauku ir gėda daryt. Nu niekaip nrgalėčiau kitam miegant užleist miegant muziką, jau geriau pasiimčiau ausinukus ir klausysiu per juos, nei trukdysiu kitiems. Nežinau gal aš per daug nuolaidus ir jautrus? Dėl to tsip ir kenčiu? O gal nereikia galvot, kad jei nekalbi tai jau esi kažkoks kitoks? Gal nereikia dėl to pergyvent ir gyvent kaip tau geriau, o ne dėl kitų? O dėl kitų žmonių tai atrodo kai nebėr ką veikt mane pajuokia ir tiek… Žiauriai nefainas jausmas, kai esu toks iš tylesnių žmonių, na šiaip gal prie man artimesnių žmonių ir netyliu tiek, bet.. Per daug nedrąsus esu, kad va kažką galėčiau padaryt.. Gal kam panaši situacija, kad ir iš merginų? Žiauriai nefaina, dar kai esu vaikinas. Turbūt tokių jautruolių išvis nieks netoleruoja
Suprantu tave, autoriau.Pati panaši esu.Vis dar mokaus būti tvirtesnė, drąsiai išsakyt savo nuomonę ir pasitikėt savimi.Recepto nežinau.Kažkada tiesiog pradėjau sau kartot, kad myliu, gerbiu ir vertinu save.Kartoju tai sau kasdien: žiūrėdama į veidrodį ar prieš užmiegant.Atrodo, paprasti žodžiai, bet jie veikia! Jie man padėjo suprast, kad save turiu mylėt ne mažiau nei kitus, t.y. neleisti kitiems ir pačiai savęs skriausti! Vis dar mokaus pasakyt, jei kas nepatinka, ir išsakyt savo nuomonę, net jei jai kiti nepritaria.Atsiribojau nuo toksiškų žmonių, nes man taip geriau.Ir mano vaikinas panašus.Geros širdies žmogus.Ir aš taip džiaugiuosi jį tokį, nesugadintą, sutikusi!
Autoriau-Anonime, užsirašykite pas Jūsų poliklinikoje/šeimos sveikatos centre dirbantį psichologą – konsultacijos nemokamos. Dabar jau galima registruotis pas psichologą be jokio siuntimo (ankčiau reikėjo psichiatro arba šeimos gydytojo siuntimo).
Forumo tema perkelta iš “N-18”
Parasyk I PM
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
