Keikiatės/nesikeikiat?:D
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Na, tai kaip yra? Aš asmeniškai galima sakyti visiškai nesikeikiu, jeigu susinervinu tai sakau “bliamba”, “pofik”, “nafik”, bet jokių riebesnių keiksmažodžių ir šiaip man labai lengva susitvardyti viešoje aplinkoje. Namų aplinkoje, tarp labai artimų žmonių, kartais išsprūsta porą riebesnių keiksmažodžių, bet išvada tokia, jog nesikeikiu. Na, o dabar atėjo metas jums pasipasakoti.
Keikiuosi baisulingai, net ir prie tėvų, kurie patys visą gyvenimą juodais žodžiais keikėsi ir prie vaikų, o dabar mane auklėja, kad nesikeikčiau Prie žmonių, kurie tikrai žinau, jog jaučiasi nepatogiai, nesikeikiu, nors susivaldyti ką nors emocingo pasakojant yra sunku.
Gal ir negražu, bet žinau, jog sveika, jei nesikeikčiau, turbūt sprogčiau iš vidaus
Tiesiog keiksmuose nematau nieko blogo, nežinau, kodėl Turi būt priežastis, kodėl jie kažkada atsirado ir tebeegzistuoja. Aš tikrai jaučiuosi geriau fiziškai išsikoliojus.
Žiūrint su kuo bendrauju.. Turiu tokią draugę, su kuria keikiuos taip, kad net pati noriu sau burną išsiplaut bet pvz turiu draugę tokią, prie kurios nu niekaip joks keiksmažodis neišsprūstų, kad ir kaip norėčiau, jaučiu
Anksčiau nesikeikdavau visiškai, bet pastaruoju metu labai nervinuosi, tai pasipila, nebesitvardau…net neįsivaizdavau, kad tiek keiksmažodžių žinau
Namie visiškai nesikeikiu, tarp draugų pasikeikiu, bet nedaug ir nenaudoju visiškai rusiškų riebiųjų keiksmų.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
