Keistas tas mano vaikinas
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, situacija tokia, kad draugauju su vaikinu apie 3men. Pradzioj draugystes laika leisdavom diena is dienos, taciau siuo metu jis isidarbino, grafikas nekoks, galima sakyt laisvi tik savaitgaliai, ir viena savaite rytai kita vakarai. Naktinet negali keltis anksti. Vaikinas isidarbino. nes spaudzia pinigu trukumas. Taciau nuo to laiko, kai jis pradejo dirbti mes susitinikam retai, na cia normalu, jis uzimtas as ir pati dirbu, bet jis retai ir paskambina ar paraso.. Pradzioj rasiau pati viska, bet man atsibodo. Noris kad vakare pats parasytu labanakt ar paklaustu kaip diena praejo… Susitikikus viskas tvarkoj, elgias nuostabiai, kartojama kad myli, stengiasi. Bet kai mes nekartu nieko gero. Nezinau kaip elgtis, man truksta jo demesio, as beproto jo pasiilgstu… Zinau, kad siandien susitiksim, galvoju, jog reik apie tai pasneket. Siaip visada linkus sakyt tiesiai sviesiai, bet bijau, kad gali gautis puolimas ar spaudimas.. Ka patatumet merginos, ar jums taip buve, o gal as jam nerupiu, kame bedos..?
Anonimiskai, nes jo sese lankos…
Ką tu čia svaigsti kaip malalietka. Dirba žmogus, pavargsta, ne tas galvoj gal būna tiesiog ir tiek, tuo labiau, jeigu susitikus elgiasi gerai. Nesusireikšmink.
Na bet ar jus tenkintu tokie santykiai savaitgaliais viskas gerai, o visa savaite 0bendravimo?
Buvo laikas, kada taip buvo, ir taip, mane tai tenkino. Kada yra abipusis pasitikėjimas, jausmai ir visa kt. nebūtina kad non-stop rašytų ar skambintų, ar, kad pačiam reikėtų rašyt ir skambint nuolat. Susitikdavom tik savaitgaliais, labai retai – darbo dieną. Nuo to santykiai neblogėjo. Anaiptol, ne taip pabosta žmogus, labiau pasiilgsti, labiau vertini akimirkas, kada būni kartu ir t.t.
as tragedijos cia nematau. pati dirbu vakarais, mano draugas- iprastu grafiku. tai kartais susitinkam papietaus savaites vidury, savaitgalius kartu leidziam. ir dziaugiuosi, kad bent taip galim matytis. ir siaip cia yra darbas, jis gali keistis. jei jau rimtai apie ji galvoji tai pagalvok, kad metai kiti praeis ir vistiek jei jauni esat tai tikrai keisis tie darbai. ismokim vertinti, tai ka turim siuo atveju turi nuostabu (kiek supratau) drauga, tai ir vertink ji, o darbas yra darbas.
Pasakyk jam ir tiek. Tiesiai sviesiai, kad demesio truksta. Buna vaikinu, kurie nemegsta skambinet ar rasinet ir nesusimasto, kad merginai to reik.
Pasakyk, kad supranti, kad jis yra užsiėmęs ir pavargsta, bet tau rūpi, kaip jis laikosi ir per visą dieną nesulaukt jokių žinių yra nesmagu Paprašyk, kad bent ryte/vakare parašytų po sms
Tai gerai, kad pasiilgstat. Manau, turėtumėt vertinti laiką, kurį praleidžiat kartu, jeigu norite palaikyti bendravimą, stenkitės toliau, rašykit tas žinutes. Tikiu, kad sunku retai matyti savo mylimąjį, bet tai santykiams pakenkti neturėtų. Juk taip nebus amžinai
aš manau tavo vaikinas subrendęs žmogus ir gyvena ne sms bendravimu, o susitikimais ir realiu bendravimu.
Man buvo taip, kad as pati labai daug dirbau. Tai patikek manim, kai atsliauzi namo 10-11 vakaro po intensyvios darbo dienos ir rytoj laukia tas pats, tikrai jau nebera jegu kazkam rasyti ar skambinti. Tad jeigu myli vaikina, nebuk savanaude. O jei nemyli ir susitikineji tik del savo malonumo, tai aisku tada ieskok kita, kuris gales ispildyti visas uzgaidas
kokia meilė po 3mėn? ir ką reiškia: “Pradžioje draugystės laiką leisdavome….?” tai 3 mėn jau ne pradžia?
vaikų bėdos
Aš pasakysiu taip – nieko gero. Trys mėnesiai draugystės tai ne 10 metų, kai jau rutina duoda apie save žinoti – dar norisi būti daug ir visur su savo mylimu žmogumi, jau nekalbu apie meilių žinučių rašinėjimą. Ir kas čia per negalėjimai susitikti, nes ryte anksti keltis? Gal aš jau visai nupezusi, bet savu laiku iki paryčių trindavomės su antra puse, valandėlė kita miego – ir į univerus IR darbus varydavom. Nu nebent Jūs kokie pensininkai, kad po darbo tiek pavargę, kad nieko nebesinori (net pasikalbėti telefonu su mylimu žmogumi?). Jūs kaip sau norit – man tai yra nenormalu. Ką daryčiau? Kalbėčiaui, klausčiau, aiškinčiausi. Jei pultų, kvailai teisintųsi (“aš gi pavargęs” – parašyti sms mylimai merginai???), o ne kažką keistų ar duotų normalų paaiškinimą, nematyčiau reikalo su juo tęti santykius.
Nežinau ką tu dirbai ar ką mokinaisi, bet tu akivaizdžiai galėjai prasisukti su mažesniu poilsiu. Yra darbų, kur tiesiog gali maskuoti miego trūkumą. O yra ir tokių, kur per dieną išgręžia iki pat maximumo (nebūtinai fizinis btw) , ir grįžtant galvoji tik apie maistą arba miegą. Jei antra pusė pradėtų kabinėtis, kad čia nėra tinkamas pasiteisinimas nebendrauti sms’ais (!), tai eina velniop. Labai gerai pasakė lennon, kad nereikia svaigti kaip malalietkai.
Neitikinsit manes, kad jaunas zmogus neturi jegu ir energijos gyventi visaverti gyvenima, come on, tam ir yra jaunyste! Tai kas su Jumis bus po 10 metu..? O jei vaikinui svarbi mergina, jis ras budu, kaip viska suderint. Jei neranda, jis arba tinginys, arba mergina ne tokia ir svarbi. Kaip ir sakiau – vis tiek nieko gero.
Na maniskis taip pat dirba ir darbas daznai trunka virsvalandzius. Susitinkam irgi nekasdien, bet po darbo paskambint tikrai paskambina galima sakyt visada..
va va…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
