vienai pavojų šiaip visur galima rasti, ir lankomiausiuose miestuose ) Briusely jau sunku atskirti, kuris žmogus belgas, tiek rasių ir spalvų ten. O daugiausiai suvažiuoja vargingiausioji kasta (lietuvių budulių-marozų atitikmuo ir dar blogiau), tad reikia nuolat saugot kišenes, būna priekabiavimų ir pan.

Ai prisiminiau, Paryžiuj atsitiktinai buvau apsistojusi imigrantų rajone, visai netoli centro. Pradėjus temti, ant kelio išsirikiuodavo prostitutės iš Alžyro, šalia buvo nelegali mečetė. Vyrai pasimeldę turėdavo ką veikti, na įsivaizduojat kas ten dėjosi kol viena eidavau gatve, mane užkabindavo bent porą kartų.

Pirmą kartą viena keliavau į Italija, man buvo 19m. Pabuvau miestuose kelias dienas, tada stovykloj kalnuose, ir tada vėl kelias dienas viena. Truko 18d.

Antrą kartą keliavau 20m į Vokietiją 24dienoms. Iš karto buvau stovykloj, o tada dar savaitę keliavau viena.

Nuobodoka, nėr su kuo pakalbėt lietuviškai, tai rašydavau kelionės dienoraščius, dabar smagu juos skaityt. Dėl fotkinimo, kaip jau kažkas rašė, irgi pritariu. Iš pliusų tai nebent tas gerai, kad nereik taikytis prie nieko. Dabar keliauju tik su antra puse visada, tai irgi eini kur nori, darai ką nori. Geriau, nei keliaut vienai.

Jei apie oro uostų pasiekimą užsienyje (ta prasme – Vakarų Europoje mano atveju ), tai visada tik viešuoju transportu — kokiam Belyne išvis s-bahn’as vos ne iki durų važiuoja (nors dabar to skrydžio lyg ir nebėra), kitur taip pat būna prie skrydžio grafiko priderinti iki miesto centro vežantys autobusai, visą informaciją apie tai iš anksto galima susižiūrėti oro uostų puslapiuose — ramu, patogu, nebrangu ir nebaisu.

ooo kokios šaunuolės, aš į meksiką viena kojos nekelčiau antrąsyk, nors, aišku, priklausomai, kurioje dalyje ir kur būtent.

o šiaip – šią vasarą viena po šiaurės ameriką bandysiu (: