Aš gidė dirbu antri metai kas domina?

Nutikimų buvo įvairių. Tu galvoji rinktis studijas?

Dėl darbo taip, tu pats sau bosas, bet pvz. per liepą 1 ekskursiją turėjau, o Rugsėjis visas užimtas. Tu turi išmokti gyventi jei tarkim tu pora mėn užsakymų negausi O tikrai būna ir taip Arba būna mažo biudžeto užsakymai Gidavimas yra prisidūrimas, bet sunku labai vien iš to gyvent Bet įmanoma

Gal labiau kelionių vadovė norėčiau būti, nes kiek suprantu šios sąvokos LABAI skiriasi, nes vadovė lydi į keliones, ima pinigus, apgyvendina, žodžiu rūpinasi, kad kelionėj jos klientai būtų kaip atostogose. O va jau gidė tai dirba pvz muziejuose. Ateina grupelė ir priima, lydi, pasakoja TIK tame pastate. Aš labiau linkusi norėti eiti į firmas kaip makalius (aišku svajonė), Novaturas, Ditma, Guliveris. Į autobusines labiau. Noriu paklausti ko apart istorijos reikia? Kokios kalbos didžiausias privalumas Europoje? Kaip dėl tų krypčių? Visur gi nebūsi geriausias. Įdomu ar gera specialybė, nes gerb vadovė Marija iš Vilniaus, kuri lydėjo vienoj kelionėj sakė kad gerų gidų trūksta. Sutapatina jie tuos žodžius jau…. Spėju labai ištvermingas darbas? Kenčia šeima, niekad nebūni namuose, sveikata manau turi būti ideali??

Na sąvokos skiriasi, bet tu gali būti ir kelionių vadovė ir gidė Esmė yra ta, kad Kelionių vadovė tu kaip ir sakai, rūpinasi viskuo, suorganizuoja viską ir t.t. BET išlipusi iš autobuso tu neturi šansų pasakyt nei žodžio, nes reikia GIDO PAŽYMĖJIMO. Todėl Gidai dirba kelionių vadovais, o kelionių vadovai Gidais negali dirbti Tas agentūras, kurias tu mini, tai viskas ok, už 10 dienų kelionę plius minus tu gauni apie 1000 eurų, bet tai yra kartą per du – tris mėnesius

Gidai vedžioja grupes po Vilniaus senamiestį, veda ekskursijas tiek muziejuose, tiek lauke

Kitas niuansas, kad reikia ir Kelionių vadovo pažymėjimą turėt. Tad jei tikrai nori dirbti šį darbą, reikia turėt abu Bet Gidu gali būt tik aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo. Tu baigei univiera? nes kolegija čia netiks

tai tik planuose

Kalbos kokios? Labai sunku pasakyt, na iš mano patirties, tai ispanakalbių tikrai netrūksta. Anglų visi turbūt moka. Pagalvok apie rusų, lenkų, vokiečių k.;) Dar vienas dalykas, kad nebūsi visų galų meistre, tad turi pasirinkti tau artimiausias šalis, kurios tave vež, tu ten galėtum gyvent ir tada galvok apie kalbą, kokiomis kalbomis ten kalba vietiniai

Sveikatos tikrai reikia, čia kalbama ne tik apie ištvermę vaikščioti ilgus atstumus, bet ir aiškią kalbėseną

Aš šeimos dar neturiu, bet turiu draugą su kuriuo kartu gyvenam. Tai normalūs žmonės dirba darbo dienom o aš savaitgaliais, tai nesutampa nei giminių ar draugų baliai nei dar kažkas.

Juokingiausia kai žmonės kolegijoj ar univiere studijuoja turizmą (MRU) ir atėję į pokalbį dėl darbo sako, kad mėgsta keliauti vadybininkai nekeliauja, jie sėdi ofise ir renka žmones į kelionę keliauja gidai ir kelionių vadovai

nu apie kelionių vadovo pareigas truputį žinau, keliauju jau nuo vaikystės, kalbos sekasi geriausiai iš viso ko, istoriją myliu. Moku anglų prancūzų, planuose noriu išmokt lenkiškai, nes labai skambi kalba, ir tikriausiai dėl darbo nepamaišytų vokiečių. Dar nežinau blogiau geriau, kad noriu užsieny mokintis, čia ir bėda, kad aš ten galbūt iš žlugčiau su tokiom studijom.

Kitas dalykas, kad be istorijos pravers kalbos ir geografija Mano sėkmė slypi VU Istorijos fakultete Ten gavau žinių, kurias vertina turistai ir tie, kurie mano samdo Ten gali studijuoti kultūros istoriją ir antropologiją ir pasirinkti turizmą kaip mano kelios kolegės O aš rinkausi medievistiką, LDK spec. įgyjau žinių ne tik apie LDK, bet apskritai apie to meto istoriją ir manau, kad tai yra dėl ko mane samdo

Kas dar domina?

Jei rimtai galvoji apie šią spec, tau tikrai patarčiau studijuoti istoriją nes be jos šis darbas praktiškai neįmanomas, o jei žmogus sugeba tiek išmokti ir atsiminti, tai tikrai perskaitys ir įstatymus ir kitus reglamentus ir sugebės jau organizuot kažką Nesvarbu užsienyje ar Lietuvoje

Žiauriai domina istorija! Dar priedo mama dirba istorijos mokytoja, tad knygų namie tikrai netrūksta, pasiruošt būtų lengva, nu bet va tiek pliusų, tiek daug minusų išlenda, kad galvoji niekur nestosi Nuo tų kelionių laikų svajojau dirbt kelionių vadove. Na lydėt grupes į keliones ir būt jų kaip mama Dabar pasikeitė tik tas, kad darbo aš noriu to pačio, bet nebenoriu studijuot Lietuvoj (čia dar viena svajonė buvo, tik šias dvi svajonės nežinau ar įmanoma sujungti į vieną), nes už kitos šalies vadovus, gidus abejoju ar būsi geresnis, tavo klientai nebebus jau tie patys lietuviai. Domintų Prancūzija, Šveicarija (tik ši baisi dėl kalbų skaičiaus), Vokitetija, galbūt net Norvegija nes ten gyvena tėtis, pati gamta nuostabi, gal tik klimatas per drėgnas man. Pusbrolis baigęs Anglijoje turizmą, reikės paklaust apie perspektyvas, tik įdomu ar turizmą studijuot geriau ar istoriją? AR IŠVIS KALBAS? sunkus dalykas čia jau, noriu namie pasislėpt…

Witiulka – teiginys, kad vadybininkai agenturose nekeliauja klaidingas buna infoturai keleta kartu i metus ir pan.

Jo, bet keli kartai į metus nėra tas pats kas nuolatinis gido/kelionių vadovų darbas Ir tai dar nuo agentūros priklauso, nes ne visos išleidžia, būna, kad patys direktoriai išvažiuoja Bet aišku, čia mažose taip