Kartais susimąstau, kaip galėjau švaistyti savo brangų, trumpą gyvenimą žmonėms, kurie to visiškai neverti..Šiandien ta diena viena iš jų. Panos.. gyvenime neleiskite nė trupučio savęs žeminti.. VISIŠKAI. Pamenu, kiek žodžių esu išgirdus, kurie man vis sukeldavo blogą nuotaiką.. Geriausi jo sakiniai, kurie mane sukrėtė : “Pažiūrėk , jai keturiasdešimt, tačiau ji dešimt kartų už tave patrauklesnė.” arba dažnai įžeidinėdavo dėl B dydžio krūtinės :”tavo papų visiškai nesijaučia” ir panašiai, dažnai užgauliodavo , o kas geriausia, kai pagaliau susivokiau ir palikau jį, sekančią dieną man pareiškė “varau į klubą, nusikabinsiu paną ir gal gausiu tai, ko negavau būdamas su tavimi”. Tai buvo prieš metus.. Vėliau jis manęs atsiprašinėjo, tačiau.. per vėlu. Man vaikinų dėmesio netrūksta, tačiau su juo pasijaučiau tikrai žemai…. Jis užgauliodavo, o aš, kaip naivi mergaitė nieko nesakydavau, neužpykdavau. Facebooke vien spindi nuo jo aprašymų, kaip moterys užima paskutinę vertę, kad gyvenimas susideda vien iš papų ir kad vyrai yra svarbiausi. NEGALIU PATIKĖT, KAD SU TOKIU IŠVAISČIAU SAVO LAIKĄ. Dabar taip norėčiau jį pamokyti!!!!