Keturių metų berniukas pradėjo save vadinti šuniuku
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
turiu tokia problemėlę su savo 4 metų berniuku, jis nuo kokiu 2 metų pradėjo save vadinti šuniuku, namuose vaikšto keturiomis, loja, vaidina, kad šlapinasi pakėlęs koją, jis visada yra tame vaidmenyje, jei pasakai, kad jis yra berniukas, tai labai supyksta ir vis tiek save vadina šuniuku. Klausėm ar jis nori turėti gyvą šuniuką, jo atsakymas yra, kad jis yra šuniukas. Dar jis prašosi, kad būtų vedžiojamas namuose parištas chalato diržu arba, kad būtų pririštas prie „būdos“ (šiuo atveju po valgomojo stalu). Esu labai sunerimusi, kad gal būt čia atsispindi kokios nors gilesnės problemos. Labai prašau duoti kokį patarimą kaip elgtis šiuo atveju ar pritarti jam, kad jis yra šuniukas ar visiškai uždrausti tokias kalbas?
Mano pusseserė mažytė būdama (gal 6-7 m.) buvo įsikalus galvon, kad ištekės už vilkšunio Piešdavo piešinukus, tas šuo sužmogintas toks būdavo, bet visi pasijuokdavo ir nekreipdavo dėmesio, dabar panelė 22 m., viskas jai gerai, užaugo protinga pana, mokosi univere, turi draugą, bet kas įdomu, kad gyvūnus beprotiškai myli, gal labiausiai mūsų giminėj
Nenorėdavo,vergdavo,darželyje su niekuo nebendravo,nevalgydavo,budavo apatiškas
Na man tikrai nepanasu i normalia vaiko raida, galbut uzsirasykite konsultacijai i vaiko raidos centra, jei gydytojams toks elgesys atrodo normalus. Galbut tai tikrai nera liga, bet sutrikimas kazkoks tikrai yra, ir kuo anksciau ji diagnozuos, tuo bus lengiau jam. Viena yra tiesiog apsimesti kartais suniuku, o kita yra nemegti kitu vaiku, nebendrauti su jais, buti apatiskam, noreti istisai sedeti priristam prie stalo…
O gal zaidzia? Nes su pusbroliu kai darzelinukai buvom irgi suniukus zaidem ir multfilmu scenarijus atkurinejom.
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
