Tuokėmės kai man buvo 24 m., o vyrui – 28 m. Buvom baigę mokslus, abu dirbantys ir iškart po vestuvių pirkom pirmąjį būstą.

Vestuves taip pat finansavom patys. Nesuvokiu tokio dalyko, kaip tėvų kraustymasis iš proto ir iš piniginių dėl vaikučių vestuvių. Manau, kad tokiai šventei pagal išgales turėtų pinigų turėti patys jaunavedžiai.

Na man 25 bus draugui 28, dar neilgai kartu, bet noreciau pirma padraugaut kokia 3 metus,tada sutikciau gal teketi,o vaikuciu kolkas dar nenoriu neskubu,bus laikas bus ir vaikas O vestuviniu puotu nenoriu,tai manau butu kuklios,bet grazios, geriau pinigelius pataupyciau kokiam medaus menesiui i kita sali,nei isleisciau toms giminiu baliavomens DDD

Astuoniolikos? Devyniolikos?… Nu nach… palaidotas gyvenimas. As tai apskritai nenoriu teket, bet JEIGU kada nors apsikeis poziuris, tai 30m – tikrai ne anksciau. Esu is prigimties nihiliste, man reikia laisves, to pojucio, neturi buti jokiu varzymu,tad vestuves neeeeee.. Draugui kolkas lyg ir OK su tuo. Pats toks, tai labai jega.

As istekejau 21m. leliukas paskatino vestuves… pradraugavome metus su trupuciu. vestuves iskele mano teveliai. jos kazkur atsiejo mazdaug 10tukst. bet jei galeciau atsukti laika atgal-tokio baliaus nedaryciau. nera jokios prasmes,tik gimines primaitini ir prigirdai. ;/ pries leliuka jau savo busta turejom,savo masiniuka. o dabar ir versla susikurem.

Kiek žinau, jei jaunavedžiai paprašo, kad dovanotų pinigais, tai vestuvės ne tik atsiperka, bet ir pliusas gaunasi Bet aš vistiek nenoriu jokių festivalių, visa laimė, kad čia mūsų nuomonės sutinka, tai keliausime į metrikaciją dviese ir po to į kelionę kur abu du

O kas dėl amžiaus, tai manau lb individualus dalykas, priklauso nuo santykių ir žmonių brandos. Mes pvz drauge jau virš 3 metų, pusė to laiko gyvename drauge (kai abu nekeliaujame), draugas už mane beveik 9 metais vyresnis, drauge matėme lb daug, tad ryšys tikrai begalo stiprus, jis mane jau senai nori vesti, tačiau aš noriu pirmiausia pabaigti mokslus, o tuomet tikėtina, kad ir prisižadėsim viens kitam O šeip, mūsų visi planai ir svajonės taip ar taip sietinos vieno su kitu, o ir mūsų santykiai, tai ne kažkos narvas, į kurį patekus atsisakai socialaus gyvenimo, niekada vienas kitam nedraudėm niekur eiti ar atsisakyti kažkokių galimybių, bet, mano nuomone, tai labai svarbu, nes tu matai žmogaus tikrąją valią bei prioritetus, jei žmogus būtų mieliau kompanijose neaišku kokiose, kur ir kiek, tuomet ir nebūtumėme kartu.. Tai tiek į temą ir ne visai

klasioke susituoke 18metu.

Man dabar 19, su vaikinu darugaujame jau 6 metus, tai kartais numeta fraze : Gal tuokiames ? Bet as atsisakau, dar nenoriu, kol neturiu pagrindo po kojomis ( issilavinimo bei darbo ir pinigu)

istekejau 17metu,zinooma reikejo eit i teisma kad duotu leidima,tiesig noreju kad vaikas augtu pilnoje seimoje

Istekejus esu puse metu Man 22 vyrui 30 pasipirso po puses metu draugystes dar po po keliu menesiu susituokem

Esu laiminga! vaikuciu kolkas nera pabaiksiu mokslus ir tada

ai o del vestuviu tai tevai finansavo daugiau mano ir prisidejo jo

Plius tevai mano dovanojo povestuvine kelione