Kiek prireike laiko pamirsti ex?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos,
Sian nutiko toks dalykas, kuri galima butu pavadinti lyg atsibudimu is sapno.. Su buvusiu issikyrem vasaros pradzioje, nebendraujam visai jau apie tris menesius. Jau maniau, kad lyg viskas gerai man.. Nors dazniausiai nebudavo ne dienos kad nepagalvociau apie ji, bet baiges asaros, baigesi noras atsisurti “netycia” ten pat kur jis kad tik akies krasteliu pamatyt ji, baiges persekiojimas jo profilio fb.. Ir siandien netycia, kadangi buvo labai nuobodi paskaita, pradejau skaitinet senus sms, ir pratrukau.. Negalejau sulaikyt asaru, kad viskas taip greit baiges, liko tik tuscia vieta ir prisiminimai.. Atrodo visus siuos menesiu gyvenau lyg sapne ejau vaidinau kad viskas gerai, spaudziau spaudziau skausma i vidu, ir va pratruko jis sian, dar taip sunku niekada nebuvo nuo issikyrymo.. Atrodo kazkas degina viduj.. yra pora berniuku kuriems patinku, bet juos pati nejusdama atstumiu.. Lyginu.. Atrodo niekada nebus taip kaip buvo, kad idealiai sutaptu poziuris, pomegiai.. Atrodo net nemiela kad ka jis mane ismokino, to nemoka tie nauji simpatijos.. Baisu pagalvoti kiek dar tesis tas skausmas.. kiek jums laiko prireike uzsimirsti, pradeti gyventi is naujo..
cia dalys tavo istorijos. jos niekada nepamirsi, reikia tik paleisti mintis ir gyventi toliau
Man kokią savaitę užtruko
O aš tą pačią dieną ištryniau viską,kas buvo su juo susiiję.Kaip tik buvau Palangoj,ir niekada nepamiršiu tos dienos vien dėl to,kad tai buvo pats geriausias įvykis mano gyvenime.Paskambino,išklausiau,padėjau ragelį,parašiau”dėjau ant tavęs”,ir iš karto išjungiau telefoną.Buvo vasaros pradžia,nuostabus oras,šilta,gera,ėjau iškėlus galvą per Basanavičiaus g.,ilga suknelė,plaukai plaikstės ir jaučiaus toooookia stipri nuėjau iki kiosko,nusipirkau naują kortelę,išsiunčiau sms visiems,kam reikėjo žinoti mano nr.ir vsio.Praėjo 3m,per tą laiką niekaip negalėjo su manim susisiekti,ir ačiū dievui.Jau virš metų su savo gyvenimo meile gyvenu o geriausias įvykis skyrybos buvo todėl,kad jis grįžo pas buvusią,užstatė jai vaiką,išvažiavo kartu į užsienį gyvent ir po kelių mėn.nuo jos pabėgo
Nepamiršau iki šiandien, tiesa… nedraugavom net bet bendravom kaip tikrai artimi draugai, kartais ir kaip įsimylėjeliai metus, supratau, kad tai ir buvo klaida bendrauti be įsispareigojimų, tačiau net ir po metų negaliu jo pamiršt, neverkiu, nesižudau, bet tiesiog nepaimrštu kaip žmogaus, kiekvieną mielą dieną galvoju ką jis veikia, prisimenu gražias akimirkas, žinutes, nors jų senai nebėra nei telefone nei fb. Atsibodo gyvent rodos man neegzisztuojančiu žmogum, kažkokiu sapnu bet kitaip neina, nes pirma mintis ryte yra apie jį ir žinau kad jis turi merginą ir neskauda širdies dėl to nei kiek, bet negaliu negalvot ir viskas o taip atsibodo jau net…
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
