I savaite pora kartu tai tikrai, nesu pedante, bet turiu suni, tai labai daug dulkiu, nes laksto duodasi As matau tik savo netvarka, pas kitus nekreipiu demesio, nes tai ju namai, ju tvarka

tvarkausi kasdien- bardakas kasdien

kaip durnė rate..

taip- durnė, nes voverė bent jau kailinius turi..

Pedante nesu, bet ir apsisikus stengiuos negyventi. Tai kai matau, jog interjeras nebezavi – darau tvarka.

O man patinka tvarkytis ir tvarkausi Aišku ten per diena tris kartus grindų nepoliruoju

Man patinka svariai gyventi ir apsivertus nebunu.

kai gyvensiu atskirai nuo tėvų, savo namuose, tai ten bus taip, kaip aš noriu. O dabar neverta netstengtis, aš sutvarkau, sesė sujaukia. fml ;D

Kasdien stengiuosi apsitvarkyti, aišku, kartais nebūna tam nuotaikos nors užmušk, ar tai rūpesčiai, ar sesija, tai tam rūbų gniužului spintoje dažnai tenka palūkėti. O šiaip neapkenčiu neplautų indų, ypač jų kvapo, tai visad pavalgiusi susiplaunu. Taip pat labai nemėgstu grindų nešvarių… Bet ne, kasdien generalinės tvarkos nedarau, o man pedantai truputį apsėsti atrodo.

Kqsdien stengiuosi kartais nespeju

Aha, bet įdomu ar tvarkotės dėl savęs, ar verčiat save ir aplinkinius namie, kad “turi būti tvarka”?

Aš įpratus gyventi viena, tačiau, atėjus antram žmogui, jaučiu spaudimą, nes požiūris į tvarką nesutampa.. Bet aš jaučiuosi teisi, nesu netvarkinga, todėl kilo diskusija ir noriu paklaust jūsų kaži kaip tvarkosi kiti..

Tvarkausi savaitgalį.

Abu dirbam, namo grįžtam tik apie 19 val, nespėjam apversti namų o šiaip ir patingiu kartais – dabar žinau, kad koridoriui yra smėlio nuo batų, bet matyt pagulės iki šeštadienio

Ir šiaip menišką tvaką mėgstu, ne man minimalizmas

kaip ir as

Jei tvarkytis – kad būtų neapversta daiktais – tai nuolat. Gyvenu bendrabutyje, bet jovalo nebūna kambary, jei ilgiau nei pora valandų neišplautas puodelis stovi – einu tvarkyt. Ir meniškos netvarkos nebūna, visi popieriai savo vietose, net knygos ant lovos ilgai nepalieku nepadėjusi į vietą. Kažkaip keista, nes dar prieš 4-5 metus taip aktyviai nesitvarkydavau.

Jei apie švarą – dulkių kasdien nevalom ir kilimo nesiurbiam, tik kartą per savaitę, kartais ir rečiau (jei mažai namie buvom).

Šiaip patinka tvarkytis, kai niekas nesako, kad reikia – su mielu noru tai darau. Ypatingai tvarkymasis mėgstamas tuomet, kai reikia mokytis. (Na, būdavo ankstesniais metais taip prieš egzaminus )

Nieko neverčiu. Kiekvieno reikalas, kaip gyventi. Jei jam taip gerai, neturiu teisės pamokslauti. Visokių tų žmonių yra,vieni sunkiai dirba, grįžta pavargę, o čia dar grindis, vonią šveisti – būtų kvaila. Poilsis, mano galva, svarbiau.

As pedante, galiu tvarkytis ir tvarkytis cia vienas megstamiausiu laisvalaikio leidimo budu

Seniau tėvai versdavo tvarkytis, dabar gyvenu kaip noriu, t.y. būna tvarkausi kasdien, būna savaitę nesitvarkau

meniška netvarka. tik čia jau būtų sunku įžvelgti tą meną. ant antros lovos pusė spintos rūbų mėtose. ant stalo – pusė gyvenimo. negaliu persilipt per save ir dažnai susitvarkyt. man tiesiog patogiau, kai nereikia kažkur knistis ir ieškoti kažko