Kodėėl?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Užplaukęs toks momentas, kai atrodo jog nieko gyvenime nebesinori. Buvę draugai, nebesivadina draugais, paliko, išdavė, įskaudino..
Ir dabar galvoju, kodėl žmonės šitaip skaudina vieni kitus, palieka, kai nėra tam svarbios priežasties? Rodos, gyveni, viskas gražu, o tave su žemėm lygina ir palieka…
Ir kodėl kiti žmonės skaudindami kitus, atrodo, kad pasikrauna energijos sau? Atrodo, kad minta kitų nervais ir skausmais
Depresovai čia biški, bet tiesiog noriu pašnekėt su kuom nors
Jo, kaip sakoma lazda turi galus, bet antras dažnai smogia stipriau.. Aš nei linkiu kažkam blogo, nors ir man belekiek pridirbo, tačiau žinau, kad kažkada tie žmonės kentės taip, kaip kad aš.
Juokingiausia, kai vieną dieną kreipiasi į tave su kokiu prašymu ar rimtu klausimu, kad tu padėtum, o kitą dieną drasko tau akis ir pasakoja kokia tu bloga ir visokia kitokia :/
Nezinau kas su tais zmonem negerai,bet tai liudina.
O gyvenimas situacijos, nuolatines situacijos ir zmones .Kiekvienas zmogus i tavo gywenima ateina ne siaip sau,o tam,kad kazko igautum tu kaip asmenybe,kad suprastum.
Mokek su dziaugsmu viska priimti ir su dziaugsmu atiduoti,kad ir draugyste ar kas bebutu jei ji sitokia,venk tokiu zmoniu, jie tikrai tavimi minta tiesiogine ta zodzio prasme.
Bet sunkiausia ir yra nuo tokių žmonių atsiribot. Atrodo, jau viskas, dedu tašką ir pan., bet sutinki kur nors, nusišypso pasisveikina ir vėl atrodo dingsta pyktis kaip vanduo nuo žąsies. Aišku, vaikiškai pasielgiau, tačiau visus tuos kenkėjus užblokavau kur galėjau, kad bent nematyt ir nebendraut. ;D žiauru, kai iki tokių dalykų daeina viskas, bet nu ką padarysi
man tai yra buvę, kad gera draugė tikrai labai negražiai pasielgė ir žiauriai susipykom. bet po kokio pusmečio suprato klaidą, atsiprašė ir toliau bendraujam. o va kita “draugė” pasišiko kaip reikiant, nepadėjo tuo metu, kaip man labai reikėjo jos pagalbos, ir nutariau raukt viską. ir nesigailiu. net jei paskambintų ir pasakytų, kad suklydo, neatleisčiau, nes tikrai nemanau kad tikras draugas gali atsakyt, kai yra prašoma kažko su ašarom akyse. taip kad jeigu tave kažkas stumdo ir naudojasi, mesk ir viskas. bus tų draugų.
Tai žinoma, kad bus. Bet paskui per tokius bjaurastis sunku normaliais žmonėm pasitikėt
visi manau per tą perėję yra. aš išvis nepasitikiu žmonėm, todėl daug kas mane pasikėlusia kokia tai laiko nu bet o ką,gyvenimas priverčia. nebūk kvaila naivi geruolė – nes tada tave sutryps. žinok savo vertę, o pasitikėjimą žmogus turi pelnyti.
Sunku,pritariu tau :// Bet tu pasistenk nebekreipt demesio ka kiti daro.Ziurek kaip ir ka darai tu Nenusileisk iki ju lygio, nekersyk. Taip bent jau pati pries save busi gera
Keršyt tai ne. Bet tiesiog reikia išmokt uždaryt duris prieš žmones, kurie nenusipelnė viduj būt. Bet sunku ;/ nemoooku taip
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
