Kodel as tokia kvaile?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos, si tema niekuo neypatinga ir nesiskirs nuo kitu beviltisku temu, bet.. Noriu issipasakot ir sulaukt patarimu kaip man neisprotet. Taigi, turejau drauga, viskas buvo gerai. Isvyko i USA dirbti jis beveik 4iems menesiams. Prasidejo pykciai, saltumas is jo puses, neatrasinedavo kartais man, nerasdavo laiko nei minutes paskambint, pasiteisindamas darbu, nuovargiu, o tuo tarpu laiko vakareliams ir pan. atsirasdavo, bet galiausiai itikinejo, kad rupiu, tik per daug viska sureiksminu ir mums koja kisa atstumas. Na ka, supratau, kad tarp musu jau kaip ir viskas, nebutina kazkuriam palikt kito oficialiai, kad suprastume, jog i niekur sitie santykiai neveda. Taigi, is to pykcio, nevilties, liudesio padariau kvailiausia dalyka savo gyvenime. Nezinau kodel, bet pasikvieciau savo praeitos vasaros meile pas save tiesiog pasibuti, prasiblaskyti. Aisku, viskas tuo nesibaige, nes nebuvome tik dviese, su draugais isgereme ir jis liko nakvoti. Turbut nebereikia pasakoti kas paskui ivyko. Zinau, kokia esu, galit vadinti ivairiais zodziai, taciau pati pripazistu, kad vis del to normaliai neissiskyrus su vaikinu ir padarius toki dalyka esu sliundra. Is pradziu viskas atrode gerai, irodziau sau, kad vis del to man mano vaikinas ir nerupejo taip labai, kaip isivaizdavau, jei jau sugebejau isduoti be jokios sazines grauzaties. Bet..sazines grauzaties nebuvo gal tik 2-3 dienas iki kol suvokiau, kad tas zmogus man nenormaliai rupi, pradejau save kaltinti, isterikuoti pati su savimi, ir neistverusi jam prisipazinau ka padariau. Aiskinau situacija, savo mintis, savo jausmus. Nesugebejau to laikyti savyje nes tuo paciu buciau ir ji laikius kvailiu, jei jam grizus butume buve vel kartu, o jis nieko nezinotu. Galvojau, jau geriau paliks mane, bet bent zinos viska ir manes tai negraus is vidaus visa likusi laika. Taciau aisku grauzia iki siol. Kartais pagalvoju, kad gal galejau nieko nesakyti, bet tada suprantu, kad buciau buvusi milijona kartu slykstesne, nei esu dabar. Jauciu, kaip man jo kas diena truksta vis labiau ir labiau ir nezinau kur detis, nes as jam nebereikalinga, taip jis ir pasake. Visos mintys apie ji, niekam negaliu susikaupti, suimti saves. Aisku, del visko kalta tik as pati ir nesuprantu, kaip sugebejau taip pasielgti. Niekada anksciau nebuvau tokia kale.. Nenoriu kazkokio jusu teismo, nes jau pati save nuteisiau kentet, bet noriu tik keliu patarimu, kaip lengviau man atsitiesti bunant be jo.. Aciu toms, kurios bent netinges perskaityti
Nauja meile geriausiai isgydo sena meile arba nauji uzsiemimai…
Atrodo, kad man nereikia nieko naujo, o reikia JO. Taciau, net jei ir su ta nauja meile..kaip ja rast greitai? Juk panorejus neatsiras per siandien..o neisproteti man reikia jau DABAR
O kam reikėjo sakyt… jei prisidirbai, tai ir būk su savo sąžinės graužatim ir kovok su ja, o dabar jį įskaudinai, ir pati labai kritai jo akyse….
nežinau, niekada neprisipažinčiau neištikimybės. Kam?
Negalejau to laikyti savy ir maniau, kad jis vertas zinoti kokia as.. Negalejau sau leisti jo kvailinti ir galvoti, kad viskas gerai, nes taip nebuvo. Jei man jis butu nerupejes, o skirtas tik laiko prastumimui, tada turbut nebuciau pasakius, bet kai suvokiau, kad zmogus labai rupi, kazkas manyje neleido man jo apgaudinet. Aisku per tai ir praradau ta svarbu zmogu, bet buciau anksciau ar veliau vis tiek neistverusi
tu galvoji jis už jūrų marių knygas skaitė? stiprybės autore, laikas viskas užgydo
O aš manau priešingai.Bent iš tos pusės pasielgiai teisingai,kad jam pasakiai!Šikt už nugaros mylimam žmogui negražu.
Kai žmogų tikrai myli ,pasakai jam viską,kad ir kaip baisiai skambėtų,jis turi teisę tai žinoti.
Čia gaunasi taspats,kas į akis gerutis,o už akių.Kol viena diena vistiek paaiškėja.
Aš manau teisingai pasielgei.Davei teisę jam rinktis.Jam skaudu-faktas. Bet galbūt su laiku gali viskas ir pasikeisti. Galbūt tai išbandymas,galbūt jis tau atleis…
O tu gyvenk toliau,nesigrežiok dabar jau atgal.. Gyvendama toliau ir mokydamasi iš savo klaidų,kitą kart priiimsi svaresnį argumentą vienaip ar kitaip elgiantis.
Gal naiviai nuskambes, na, bet jis toks zmogus.. Po mano prisipazinimo jau ir pats manau butu pasisakes, ka pridirbes. Nezinau kaip tai ivardinti, bet atrodo tiesiog zinau ir ji pakankamai pazistu, kad teigciau, jog nieko jis nepadare. Aisku, 100proc tikrai negaliu but tikra savo nuojautom..
Aciu uz palaikyma mano tokia pati nuomone,kad brangiam zmogui privalom pasakyti viska, ar tai butu geri, ar blogi dalykai. Jis turi tiese tai zinoti..
Autore is tikruju raskite veiklos, daugiau bukite su draugais ir laikas uzgydis zaizdas. Stiprybes Jums!
jeigu bus lemta,būsit vėl kartu kartais likimas taip sudėlioja…pas mus giminėj,vėl suėjo po 30-ties metų.Tai va.Stiprybės jums .
Atrodo bunu, bandau daryti viska, kad negalvociau, taciau vis tiek.. Bet kokiu atveju aciu uz palinkejimus
O siaip tie skaiciai, 30 metu, is ties baugina.. Man 30 dienu be jo nezmoniskai daug,o cia..
ech tas vaikiškas maximalizmas…… Patikėk, JIS nenorėjo to žinoti. Ir nereikėjo to sakyti. Kartais mes per daug susireikšminame , o taip pat sureikšminame ir kitų nuomone apie save. Dabar jau nieko nepakeisi, nieko nesulipdysi….ir jis patikėk tikrai to nepamirš ir neatleis ( net jei teigs atvirkščiai) ., Todėl neverta puoselėti iliuzijų. Geriau pradėti kurti iš naujo santykius tik jau su kitu žmogumi…. Ir neišprotėsit tikrai . Po poros savaičiu ir po menesio viskas atrodys šiek tiek kitaip, o dar vėliau viskas susigulės ir viskas bus ok.
Zinau, kad keliu savaiciu ar menesio neuzteks man.. Pries tai irgi turejau rimta draugyste, pamirsti viska prireike daugiau nei metu, nors ir dabar negaliu teigti 100proc pamirsusi viska, kas buvo. Todel ir siuo atveju manau bus sunku
Nekaltinkite savęs. Supraskite, kad atstumas santykiams labai pakenkė. Lygiai kaip ir jūsų draugo šaltumas būnant atskirai. Nežinau kiek laiko prieš tai buvote kartu, bet galbūt tie santykiai nebuvo tiek tvirti, tad atsitiko tai, kas atsitiko.
Na pati suprantante, jog pasielgėte labai impulsyviai. Tad dabar belieka suimti save į rankas ir judėti toliau, kad ir kaip banaliai skamba – nesigręžiojant atgal. Studijuojat? kibkite rimčiau į mokslus. Pradėkite užsiimti kažkokia nauja laisvalaikio veikla – sportas, lankymasis renginiuose ir pan. Dienos metu jus prablaškys, kad negraužtumėte saves ir neliūdėtumėte. Svarbiausia neužsisėdėt namie save graužiant!! Su laiku pasimirš, ypač atsiradus kažkam, kas užims Jūsų mintis
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
