Kodėl bijau?
Ši tema perkelta iš senojo forumo archyvo. Datos ir slapyvardžiai palikti kaip buvo.
Sveikos merginos, man labai nepatinka mano viena savybė – kalbant su žmonėmis arba nebūtinai , kad ir autiku važiuojant ir panašiai negaliu pakelti akių, negaliu kalbant žiūrėti į akis, arba pakėlusi galvą pamatau, kad susidūrė akių kontaktas iškart nuleidžiu galvą. Kodėl taip yra? Kodėl niekaip negaliu bendraujant žiūrėti į akis?
Dėl to, kad laikote asmeninį komforto poreikį svarbesniu už socialines konvencijas
rodo jūsų nepasitikėjimą savimi, manote kad žmogus su kuriuo kalbate yra protingesnis, išmintingesnis, daugiau vertas
O man atvirkščiai, tiesiog bendraudama turiu žiūrėt kitam žmogui į akis, kad įsitikinčiau, kad jis manęs klausosi Todėl namiškius kartais užknisu, kai nusisuka nebešneku
Labiau pasitikėk savim, nebijok žiūrėt kitam žmogui į akis, nes taip parodai nepasitikėjimą
Aš iš viso į akis galiu žiūrėti tik tiems, kuriuos bent kelis metus pažįstu ir nemažai bendrauju. Nematau dėl ko pergyvent.
Man sunku kitiems žiūrėti į akis nes tada aš pradedu analizuoti jų veidą, kažką pradedu galvoti ir pamirštu apie ką šnekėjau Arba kai kitas žmogus su manim kalba, irgi negaliu ilgai jam žiūrėt į akis, nukreipia dėmesį
@solargraph va man būtent tas pats, su senais pažįstamais nieko tokio, bet jei žmogus su kuriuo nelabai bendrauju arba naujas tai man viskas tiesiog..
@lekste man taip pat, kai su manim kalba ir žiūriu aš baisiai pasimetu…
Bet tai juk nėra kažkoks minusas. Jei patyrinėtumėte žmones, pamatytumėte, kad ne mes vienos tokios esame. Ir tikrai ne kiekvienam tai siejasi su menku pasitikėjimu savimi. Manyčiau, daugeliui tiesiog atrodo, kad žmogus drovus ar intravertiškos prigimties.
@solargraph na aš tai užskaičiau kaip minusą, nes manau, jog žmonės pastebi, jog kalbu su jais o žiuriu kažkur į lankas , į grindis, visai jokio akių kontakto nesugebu išlaikyti…
Skaičiau, kad jei sunku žiūrėt tiesiai į akis, patariama tarp akių žiūrėt, vis geriau nei nuleistos akys
Nemegstu ziureti i akis
@menulekas Man ne tik kad tas , kad aš žiūriu, jeigu tarkim ir žiūrėčiau tarp akių, aš matyčiau, kad man į akis žiūri ir viskas man vėl… Tiesiog negaliu ir nežinau kodėl..
Na aš irgi negaliu ilgai išlaikyt akių kontakto, tai trumpam nusuku akis, paskui vėl žiūriu.. žvilgsnis labai svarbus bandant suprast kūno kalbą, todėl man ir pačiai nepatinka, kai kreipiantis į kažką ar jau kalbant žmogus nusukęs akis (dirbu aptarnavimo sferoj), tai neaišku ar tiesiog negirdi, ar ignoruoja, ir vis vien nemalonu viduj kažkaip
Atrodo,kad rašoma apie mane… Lygiai ta pati situacija! Bet visgi bandau prisiversti,nes nežiūrėjimas į akis yra labai bloga savybė
Tu ne viena. Aš kuomet einu gatve, galvoju “reik nuo kažko pradėt, pažiūrėt bent jau į praeivius”. Bet vos tik tie praeiviai priartėja, aš nusuku akis sau į batus ar dar kažkur į aplinką. Iš tiesų sunku. Man kažkaip mintis kyla, kad pagalvos, jog spoksau ar kažką. Ypač nepatogu jei žiūri į žmogų, kuris nemato ir staiga atsisuka ir tiesiai į mane pažiūri. awkward
man tai kaip uzplaukia,- tai nejauku kartais buna, o kartais specialiai idemiai ziuriu i akis vaziuodama autiku ir bandau isvest ir kantrybes. kartais tokiu atveju pasitaiko kai specialiai abi puses suremia zvilgsniu arsenala ir nieekas nesitraukia is ,,musio,, lauko . siaubas, bet pradejus nejaugi pasiduosi,baisiausia tuomet buna kai imi ir nebesusilaikai nenusisypsojes (o dieve kaip geda. tuomet issitraukiu mobilu ir ale del kazkokios prisimintos ar parasytos zinutes )isties lb idomus dalykas tas zvilgsnis ,jis daug ka pasako apie zmogu, lavinkit ji, juom galima ir kitus pritraukt ir sudaryt apie save vienoki ar kitoki vaizda
Prisijunkite, kad galėtumėte atsakyti.
